Kaip apsisaugoti nuo melagienų?

5 (1)

Fotokoliažas unsplash.com

Net išsilavinę žmonės patiki melagingomis naujienomis. Taip yra dėl kelių mūsų mąstymo ypatumų – žinodami juos, galėsime geriau atpažinti melą.

Pramanytas istorijas – melagienas, kaip siūlo vadinti kalbininkai  –  skleidžia ne tik Kremliaus propagandos ruporai. Žmonės meluoja, ko gero, nuo tada kai išmoko kalbėti. Tačiau anksčiau melas nesklisdavo taip greitai ir plačiai, kaip mūsų laikais, kai turime internetą.

Melaginga informacija pridaro daug žalos: ji ne tik gali paveikti demokratiniu rinkimų rezultatus, bet ir kenkia psichinei sveikatai: supriešina visuomenę, skatina žmonių nepasitikėjimą vienas kitu, kelia abejones, nerimą. Dėl to žmonės tampa pasimetę, nebegali priimti teisingų sprendimų.

Paskutinius kelis metus mokslininkai intensyviai tyrinėja, kas lemia tai, jog melagingos naujienos apgauna tiek daug žmonių. Jie pastebėjo, kad didžiausia bėda tame, jog melagingos naujienos yra labai kibios  – melagiena tarsi prilimpa mūsų prote ir ją atmesti vėliau yra labai sunku.  Net jeigu melas yra demaskuojamas.

Vienas iš melagingų naujienų bruožų – jų emocionalus tonas: jis išjungia lėtą analitinį mąstymą ir paskatina automatinį – greitąjį. Todėl į melagingą naujieną imame žiūrėti nekritiškai. Be to, emocingas, dažniausiai neigiamas melagienos turinys labai atkreipia dėmesį. Būtent dėl to melagingomis žinutėmis žmonės linkę labiau dalintis, jos internete pasklinda daug greičiau nei tikros žinios.

Tačiau psichologai sako, kad net įjungus lėtą, kritinį mąstymą, nuo melagingų naujienų apsisaugoti yra sunku. Taip yra todėl, kad žmogus mąsto ne kaip mokslininkas, o labiau – kaip advokatas. Tai yra, apsvarstęs argumentus, žmogus vis tiek bus linkęs patikėti tuo, kas atitinka jo įsitikinimus. Pavyzdžiui, jei žmogus nemėgsta kurios nors politinės partijos, jis bus linkęs patikėti tą partiją juodinančia žinute, net jeigu jam pateiks argumentų, kad ta žinutė – melaginga. Mes, žmonės, investuojame daug laiko ir energijos į savo įsitikinimus, jie tampa mūsų tapatybės dalimi. Susidūrę su priešinga informacija, mes jaučiame norą tą tapatybę ginti: dažnai priešingus argumentus apsvarstome tik tam, kad dar labiau sustiprintume savo nuomonę,

Prie patikėjimo melaingomis žiniomis prisideda dar keli psichologiniai efektai. Žmonės labiau linkę manyti, jog informacija yra tiesa, jei su ja jau yra kartą susidūrę. „Šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa”, – kadais pastebėjo nacių propagandos ministras Jozefas Gėbelsas. Šiandien moksliniai tyrimai patvirtina, kad  net antrą kartą perskaityta ta pati melaginga naujiena mums jau atrodys labiau įtikinama.  Taip yra todėl, kad susidūrusios su pakartotine informacija, mūsų smegenys tarsi atsipalaiduoja — jos atpažįsta, kad informacija joms jau yra žinoma, tad nereikia skirti papildomos energijos jai apdoroti. Tad vėl įsijungia automatinis mąstymas ir prarandame kritiškumą. Nebent ta informacija būtų akivaizdi nesąmonė, kaip kad teiginys, jog Žemė yra kvadrato formos. Išgirdę tokį neįtikėtiną faktą mes iškart įjungiame analitinį protą. Tai žino melagingų naujienų kūrėjai ir būtent dėl to gudrauja — dažniausiai žinutėse pateikia 90 procentų tiesos ir įpina 10 procentų melo.

Nors su melagingomis naujienomis kovoti sunku, vis dėl to įmanoma nuo jų apsisaugoti. Svarbūs  yra trys dalykai. Visų pirma, susidūrus su bet kokia naujiena, reikia  išlaikyti ramų, kritinį mąstymą ir stengtis nepasiduoti emocijoms. Antras dalykas – turėti omenyje, kad esame linkę į šališkumą: melaginga naujiena galime patikėti vien dėl to, kad ji mums labai patinka  Trečias svarbus dalykas – visada nustatyti šaltinį, iš kurio ta naujiena ateina. Prieš metus atliktas Eurostat tyrimas parodė, kad lietuviai rečiausiai tikrina informacijos šaltinius iš visos Europos gyventojų. Lietuvoje tai daro vos 11 procentų žmonių.  Palyginimui: pirmą vietą užėmusiuose Nyderlanduose informaciją tikrina apie 45 procentai gyventojų. Tad visada klauskite savęs, kas naujieną paskelbė, kokie skelbėjo interesai. Nesikliaukite vienu informacijos šaltiniu, patikrinkite, ką rašo kiti žiniasklaidos portalai, oficialūs šaltiniai, pavyzdžiui, savivaldybių, ministerijų svetainės.

Žinoma, tikrinti naujienas yra papildomas darbas smegenims. Bet, jei nenorite būti apkvailinti piktavališkų melagienų skleidėjų, tai yra vienintelis būdas apsisaugoti.

Šaltiniai:

1. Lewandowsky, S., Cook, J., Ecker, U. K. H., Albarracín, D., Amazeen, M. A., Kendeou, P., Lombardi, D., Newman, E. J., Pennycook, G., Porter, E. Rand, D. G., Rapp, D. N., Reifler, J., Roozenbeek, J., Schmid, P., Seifert, C. M., Sinatra, G. M., Swire-Thompson, B., van der Linden, S., Vraga, E. K., Wood, T. J., Zaragoza, M. S. (2020). The Debunking Handbook 2020. Prieiga per internetą: https://www.climatechangecommunication.org/debunking-handbook-2020/
2. Mele N., Lazer D., Baum M, Grinberg N., Friedland L., Joseph K., Hobbs W, Mattsson, C. (2017) Combating Fake News: An Agenda for Research and Action. Prieiga per internetą: https://www.hks.harvard.edu/publications/combating-fake-news-agenda-research-and-action
3. Schudson, M., Zelizer, B., Derakhshan, H., Wardle, C., Fletcher, R., Nielsen, R. K., … & Nießner, M. (2017). Understanding and Addressing the Disinformation Ecosystem. Prieiga per internetą: https://firstdraftnews.org/wp-content/uploads/2018/03/The-Disinformation-Ecosystem-20180207-v4.pdf