Kaip padėti nerimaujantiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams?0 (0)
Jeffrey Hamilton / Unsplash
Vaikai gali patirti įvairių jausmų. Kartais jie tampa tokie intensyvūs, kad ima trukdyti mokytis ir žaisti. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą, kas sąlygoja nerimą, baimes ir kitus sunkius išgyvenimus.
Specialiųjų poreikių vaikai dažnai nerimauja, kad gali prarasti kitų žmonių pagarbą, jei aplinkiniai sužinotų apie jų sunkumus. Jie stengiasi išlaikyti „paslaptį“, ir tai gali trikdyti jų tarpasmeninius santykius su kitais vaikais bei suaugusiais. Jie jaučiasi atsakingi už daugybę dalykų, kuriems iš tiesų negali turėti įtakos. Vėliau ypatingi vaikai ima vengti žmonių ir tam tikrų situacijų. Įtampa auga, mokiniai pamiršta pačią problemą, nes tiesiog stiprus, varginantis nerimo jausmas užgožia nuovoką.
Nerimas yra vidinio pasaulio potyris. Jį sunku pastebėti, kadangi šis jausmas dažnai nepasireiškia išoriškai. Patiems vaikams gali būti per sunku atpažinti šį jausmą, todėl kaip jaučiasi, jie dažnai nepasako nei draugams, nei tėvams.
Siekiant sumažinti SUP mokinių nerimą, pirmi žingsniai yra nerimo atpažinimas, ir jo priežasčių įsivardijimas.
Atpažinti nerimo simptomus
Kartais mokytojai gali neteisingai nerimą palaikyti specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Visgi būtų labai svarbu, atpažinti nerimastingus vaikus. Vaikų nerimo požymiai:
• Patiria sunkumų planuodamas ir atlikdamas užduotis;
• Nori jaustis saugiau ir ramiau, tad pakartotinai užduoda tuos pačius klausimus;
• Vaikui sunkiau ramiai nusėdėti;
• Sunkiau sukaupia dėmesį arba sunkiau prisimena;
• Atsiprašymo, teisinasi siekdamas(-a) išvengti naujų užduočių;
• Praranda emocijų stabilumą, kai keičiasi užduočių tvarka arba darbotvarkė;
• Vengia išeiti už įprastų, numatytų ribų;
• Pastebite fizinius diskomforto ženklus – prakaitavimą, drebėjimą, smarkų širdies plakimą;
• Susidaro įspūdis, kad pamokoje nesiklauso. Neatsako į užduotus klausimus;
• Yra perfekcionistai, todėl būdingas lėtesnis darbo tempas;
• Somatiniai skundai (susiję su sveikata);
• Rigidiškumas – atkaklumas, priešinimasis pokyčiams;
• Vengia įvairių veiklų;
• Vilkina užduočių atlikimą, atsako į klausimą ne laiku ar pan.;
• Patiria stiprius nuostabos jausmus, dažnai nustemba, apstulbsta;
• Pergyvena dėl laiko ir taisyklių pokyčių.
Kuo gali padėti mokytojas?
Kad sumažinti nerimą klasėje, pirma reikia atpažinti nerimo požymius. Nerimas gali būti susijęs su daugybe vidinių (pvz. temperamentas) ir išorinių faktorių (triukšmas, tvarka kuria klasėje sustatyti stalai).
• Stebėkite laiką, kokiu metu vaikų nerimas pasireiškia;
• Pastebėkite aplinkybes, ir sąlygas, kuomet pasireiškia vaiko nerimas;
• Stebėkite nerimastingo elgesio dažnį, trukmę ir intensyvumą.
Galite sudaryti lenteles, kuriose žymėsitės duomenis apie konkrečius mokinius.
Kaip sumažinti klasės nerimą?
1. Nenuvertinkite jausmų įtakos elgesiui. Pagal galimybes atsižvelkite į vaikų savijautą, ir jie lauks jūsų pamokos;
2. Sukurkite aplinką, kur klaidos laikomos natūralia mokymosi proceso dalimi;
3. Sudarykite aiškius ir nuspėjamus darbo klasėje tvarkaraščius;
4. Visuomet įspėkite, jei tvarkaraštis keičiasi;
5. Veskite paprastus relaksacijos užsiėmimus visai klasei;
6. Skatinkite baimingus ir nerimastingus mokinius, įveikti užduotį mažais žingsneliais.
Patarimai specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniui, patiriančiam nerimą:
Specialiųjų ugdymosi poreikių tuyrintys vaikai dažnai reaguoja į aplinką nerimu. Svarbiausia yra jų nerimą atpažinti, taikyti įveikos strategijas ir palaikyti mokinį. Ką patarti nerimaujančiam vaikui?
• Kai jauti nerimą, pasipasakok draugui ar mokytojui;
• Kai jauti nerimą, įsivaizduok teigiamus, gražius vaizdus;
• Kurk realistiškus scenarijus;
• Pajausk ir išlaikyk ryšį su savo jausmais;
• Pasistenk priimti ir susigyventi su savo specialiaisiais poreikiais ir socialiniu pažeidžiamumu. Esi nuostabus toks, koks esi.
Mokytojo darbo su mokiniu strategijos
1. Prevencinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais remiasi efektyvumo jausmo kūrimu. Kuo geriau vaikas pajaus kad gali atlikti užduoti ar nuveikti kitą darbą gerai, tuo mažiau jis ar ji patirs nerimo. Kaip ugdyti vaiko tikėjimą, kad jis/ji gali įveikti užduotį?
• Skatinkime pozityvų vaiko dialogą su savimi;
• Padėkime mokiniui išlaikyti realius lūkesčius;
• Nedramatizuokime situacijų ir neleiskime to daryti vaikui;
• Skatinkime mokinį matyti stiklinę pusiau pilną, bet ne pusiau tuščią;
• Pabrėžkime savęs įtvirtinimą, skatinkime vaiko pasitikėjimą savimi;
• Skatinkime ramų ir drąsų mokinio elgesį (emocinį, žodinį ir pan.);
• Modeliuokime efektyvias prevencines situacijas ir jas aptarkime;
• Palaikykime mokinį, kad jis/ji lengviau įveikų savo nerimą;
• Pastebėkime subtilų vaiko vengimą, ir modeliuokime laimėjimo strategijas bei situacijas;
• Reguliariai organizuokime linksmas pertraukas darbe su mokiniais;
• Turėkime ypatingą planą ko imsimės, jei vaiką ištiktų krizė.
2. Mokymo planavimas. Ši strategija padės sumažinti bendrą visų vaikų klasėje nerimą. Planavimas teikia stabilumą, o stabilumas padeda nerimastingiems vaikams geriau valdyti savo emocijas. Kaip planuoti mokymo procesą, kad sumažėtų vaikų pergyvenimai?
• Dalinkime darbus į mažus žingsnelius;
• Rodykime darbų planavimo pavyzdžius, dalinkime lenteles su atmintinėmis;
• Sudarykime individualius darbo planus, kad mokiniai galėtų pasitikrinti pažangą;
• Sudarykime ypatingų užduočių planus, kad mokiniai galėtų juos sekti ir pasitikrinti;
• Suasmeninkime nuorodas, sąrašus ir t.t.;
• Sudarykime individualaus mokymo planus, parašykime pagalbines instrukcijas;
• Suplanuokime reguliarų laiką peržvelgti ir pasitikrinti skaitymo ir kitas užduotis;
• Peržvelkime, ką mokėmės, ir pakartokime;
• Kuo plačiau pasakokime vaikams apie galimybes valdyti ir planuoti laiką.
Kaip mokytojas turėtų elgtis klasėje, kad padėtų vaikams?
| Elgesys | Įveika |
| Įvairus su nerimu susijęs elgesys | • Bendradarbiaukime su tėvais ir mokyklos komanda, ir planuokime imkimės tinkamų strateginių veiksmų; • Apdovanokime vaikus už drąsų, ramų elgesį |
| Perfekcionizmas | • Pasakykime vaikams, kad jie turi teisę daryti klaidas, arba pateikite jas kaip galimybę pasimokyti • Skatinkime mokinius mokymosi metu naudoti asociacijas ir „Smegenų šturmo“ metodus |
| Atsiskaitymų nerimas | • Apmąstykime, ar ir kokia specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui reikalinga mokymo pritaikymo strategija (pvz. daugiau laiko atsiskaitymui ar pan.) • Aiškiai apibrėžkime vaikams, kokie yra mūsų lūkesčiai |
| Nerimas dėl detalių | • Skatinkime vaikus vienu metu atlikti tik vieną užduotį • Skatinkime vaikus dirbti tinkamu jiems greičiu |
| Neapibrėžtumo netoleravimas | • Sudarykime kasdienes dienotvarkes • Perspėkime vaikus, jei bus pokyčių ar vyks neįprasti įvykiai |
| Ypatingas patvirtinimo siekimas užduodant tuos pačius klausimus | • Atsakykime ramiai • Atsakykime paprastai |
| Socialinis nerimas | • Dirbkime su klasės klimatu, kad vaikams būtų lengviau priimti vienas kitą, būti tolerantiškais ir susidraugauti • Priešinkimės vaikų spaudimui išvengti socialinių sąveikų |
Šaltinis ldatschool.ca
Parengė psichologė Inga Polikevičiūtė | VšĮ „Nendrė”
Psichologinės ir psichoterapinės pagalbos studija „Nendrė”, VšĮ
Viešoji įstaiga, Savanorių per. 22-301, 03116 Vilnius,
tel. + 370 603 54862; +370 616 38482, el. p. studijanendre@gmail.com