Kas yra pirmūno sindromas? Kaip padėti vaikui?

5 (1)

Pirmūno sindromas, kai vaikas nori ir siekia labai gerai mokytis, nepaisydamas savęs. Vaikas nori tik dešimtukų, nedaryti klaidų, visada žinoti atsakymus į mokytojo klausimus, net iš naujos temos. Reikalavimai sau yra neadekvatūs realybei.

Mąstymas, kad turiu būti tobulas mokymosi procese kyla dėl aukštų standartų sau, o tai veda prie perdėto mokymosi. Kai vaikas, nesilaikydamas miego ir poilsio režimo daug mokosi. Galvojimas apie nesėkmę, kelia didžiulį stresą, kas verčia dar daugiau mokytis. Savęs smerkimas už blogesnius pažymius veda prie vis dar griežtesnio plano susidarymo ir savęs sekinimo.

Geri pažymiai, sėkmė priskiriama sunkiam darbui, o ne tai, kad aš esu protingas ar aš esu gabus. Paaugliai, jaučiantys pirmūno sindromą, yra didžiuliam pavojuje, perdegti. Kai dėl fizinio nuovargio, gali būti sunkiau išlaikyti ir išmokti naują informaciją. Bet kokioms paprastoms užduotims gali reikėti vis daugiau laiko. Ir nepaisant ilgo mokymosi rezultatai gali imti prastėti. Ir vaikas papuola į uždarą ratą.

Daug mokaisi, apleidi savo fiziologinius poreikius, bet koks kontrolinis, atsiskaitymas yra didžiulis stresas, kurio metu gali kilti ir panikos atakų ar visai dingti atmintis. Po to seka savęs pasmerkimas ir dar daugiau mokymosi. Situacija tik dar blogėja.

Pagrindinės priežastys, dėl ko kyla pirmūno sindromas

● Įgimtas jautrumas, ypač kitų neigiamoms emocijoms. Jautruoliai labai greitai pajunta, kad nuvilia kitus žmones. Gali net nieko kiti nesakyti, tėvai gali visai būti nereiklūs pažymiams. Bet užtenka tėvų žvilgsnio, nutylėjimo ir vaikas pagauna emocija, kad jau blogai. Aš esu blogas, kad gavau blogą pažymį. Žinoma, dažnai klaidingas vaikų galvojimas gali kilti iš vaikų egocentrinio galvojimo.

● Šeimoje stipriai akcentuojama vertybė-mokslas. Tai gali eiti ir posakiai, ,,Jei ne mokslas, nieko gyvenimo nepsiekčiau“. Gali būti šeimoje vertinami moksliniai laipsniai, o ne žmogaus laimė, kiti pasiekimai sporte, mene, bendravime.

● Matomas tėvų pavyzdys, kai tėvai daug dirba, mokosi. Visko gyvenime siekia sunkiai, o ne lengvai. Kai tikima, kad viską galima pasiekti tik sunkiu darbu.

● Nesugebėjimas priimti savo klaidų, noras iš karto gauti gerą rezultatą.

Kaip pasveikti iš pirmūno sindromo?

Kartokite vaikams, kad jie yra unikalūs. Visokių žmonių yra ir visokių reikia. Gyvenime, neegzistuoja tobulumas. Tobulai negalime atlikti užduočių. Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau sužinai, kad nieko nežinai. Net ir moksle keičiasi tiesos. Visi žmonės turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Svarbiausia išmokti priimti save visokį ir netobulą.

Lygiavimas į kitus neveikia. Jei lygiuojamės į protingesnius, mes dėl to galime pasijusti prastesni, kažko nežinantys. Gali kilti stiprus pavydo jausmas. Ar net bejėgiškumo jausmas, kad aš niekada toks nebūsiu. Naudingiau skatinti vaiką lygintis su savimi ir sekti savo mokymosi progresą. Ir džiaugtis savo pasiekimais.

Skatinkite realistiškus tikslus. Paaugliai gali sukurti realistiškus ir pasiekiamus tikslus savo gyvenime. Padėkite jiems suformuluoti konkrečius tikslus ir žingsnius, kaip juos pasiekti, taip sumažindami nepagrįstą spaudimą sau. Skatinkite vaiką ten kur jam sekasi. Išsakykite jo stipriąsias puses ir kad nesitikite idealių rezultatų, kitose srityse.

Akcentuokite pozityvaus dialogo su savimi svarbą. Savęs kritikavimas ir spaudimas nepadeda siekti gerų rezultatų, o veda į perdegimą, ligas ir ilgesnį iškritimą iš mokymosi proceso. Konsultacijų metu, net ir padarau eksperimentą. Paprašau vaiko lapą padalinti į dvi dalis ir piešti. Kai vienoje pusėje piešia giriu, o kai kitoje kritikuoju. Labai dažnai nutinka, kad išgirdę kritiką, iškart nustoja piešti, pasimeta. Deja taip ir veikia kalbantis su savimi. Jei save kritikuojame įsijungia bejėgiškumo jausmas, kuris veda prie nieko nedarymo, nepasitikėjimo savimi. Tik palaikydami save, tikėdami savi, mokėdami pagirti galime pasiekti sunkesnių tikslų.

Paneikite mitą „jei nespausiu savęs, nieko nepasieksiu gyvenime“. Tikėjimas yra labai stiprus, kad gyvenime reikia nuolat stengtis ir viską daryti sunkiai. Tačiau, tikrai galima siekti tikslų smalsiai, lengvai ir linksmai, besimėgaujant procesu. Jei žmogus išmoko mokytis, jis niekada nepraras įgūdžio mokytis. Jei vertybė yra mokslas ta vertybė ir liks visą gyvenimą.

Skatinkite išsakyti savo jausmus, rūpesčius. Tik bendraujant su vaiku, galime geriau suprasti jo rūpesčius. Išklausydami leisite vaikui išsiventiliuoti ir jo nerimas dėl mokslų mažės. Svarbiausia išklausymas, nedalinkite patarimų, kaip reikėtų dar labiau stengtis ir daugiau mokytis. Tik ramiai išklausykite.

Pasidalinkite savo patirtimi. Papasakokite, kaip ir jūs patys susidūrėte su savęs spaudimu ir kaip tai sprendėte. Kokie palaikymo sau žodžiai Jums padeda. Gal padeda frazės ,,Visko neįmanoma išmokti“, ,,Nieko tobulai neįmanoma padaryti“. ,,Aš žmogus ir galiu klysti“. ,,Klysti žmogiška‘‘.

Skatinkite sveiką gyvenseną. Tai daug svarbiau nei mokslo rezultatai. Jei nuolat alinsime savo kūną, tai gyvenime daug nepasieksime. Tiesiog daug sirgsime, jausimės išsekę ir nelaimingi. Sveika mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas gali padėti jaustis geriau savo kūne ir mintyse. Jei pavargstame, sunkiau įsidėmime informaciją. Sau sukeliamas stresas dėl savęs spaudimo kelia tik blogas mintis ir persimokymą, kas daugiau tik sekina, o ne gerina rezultatus.

Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei pastebite, kad vaikas labai kankinasi dėl aukštų standartų ir jūsų pokalbiai, ramus išklausymas neveikia, ieškokite profesionalios pagalbos (psichologas ar psichoterapeutas). Pripažinimas, kad visko nežinote ir negalite išspręsti visų problemų rodys, kad nesate tobuli tėvais. Siūlyčiau lankyti konsultacijas, kartu su vaiku ar atskirai pasikonsultuoti dėl auklėjimo su specialistais. Vaikų problemos, tėvų auklėjimo atspindys.

Pokyčiams reikia laiko, vieno pokalbio, vieno vaiko pagyrimo ar vienos konsultacijos tikrai neužteks, kad vaikas pasikeistų ir nejaustų pirmūno sindromo. Svarbu, kad šią problemą pripažintų abu tėvai, tada daug lengvesnis ir greitesnis sveikimo kelias.

Parengė psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė

Kviečiame į seminarą online „Vaiko motyvavimas veiklai”
2023 spalio 19 dieną https://www.facebook.com/events/2232985943566962/