Laimė: prieš genus nepapūsi

0 (0)

Įvairios laimės teorijos mums teigia: tu gali pasiekti visko, ko trokšti, jei tik labai panorėsi. Tu esi savo laimės kalvis, viskas priklauso tik nuo tavęs. Jei nori, gali numesti svorio, gali rasti tinkamą vyrą (žmoną), geresnį darbą, užsidirbti milijoną, išsigydyti negalią, pasikelti savivertę, labiau save mylėti… ir būti laimingas.

Nieko panašaus, prieštarauja Kalifornijos universiteto (JAV) psichologijos profesorė, knygų autorė ir lektorė Sonja Lyubomirsky. Ar jaučiatės laimingi, tik 40 proc. priklauso nuo jūsų pačių. 10 proc. – nuo aplinkybių, 50 proc. – nuo to, kas užkoduota jūsų genuose.

L. Lyubomirsky savo išvadas grindžia moksliniais eksperimentinės sociologijos tyrimais. Ji yra baigusi Harvardo ir Stenfordo universitetus ir parašiusi keletą knygų apie psichologiją, tarp jų – lietuvių kalba išleista „Mitai apie laimę”.

Psichologė pataria per daug nesureikšminti savo reakcijų tiek į teigiamus gyvenimo pokyčius, tiek į neigiamus: jos praeis.

Kiekvienam – savo

Profesorė atliko tyrimus su identiškais dvyniais, kurie užaugo skirtinguose namuose. Šie tyrimai parodė, jog tokie „laimės faktoriai”, kaip išvaizdos, partnerio, darbo pakeitimas, daugiau pinigų, daugiau laiko sau skyrimas ar netgi pagerėjusi savijauta (čia nekalbama apie ypač rimtus atvejus) iš tiesų gali padaryti žmogų laimingą, bet tik tam tikrą, gana trumpą, laiką. Po to viskas grįžta į savo vėžes – į „bazinį laimingumo lygį”. Lygiai taip pat veikia adaptacijos psichologinis mechanizmas, kai pablogėja aplinkybės.

Kas yra bazinis laimingumo lygis?

Įsivaizduokite, kad pažįstate Joną ir Miką. Jie gyvena panašiomis sąlygomis, didelių problemų neturi. Tačiau Jonas nepatenkintas, o Mikas – skraido kaip ant sparnų. Jonas visas nesėkmes sugeria kai kempinė, nuo Miko jos nubėga kaip vanduo nuo žąsies. Kodėl? Į šį klausimą profesorė S. Lyubomirsky ieškojo atsakymo 20 metų.

Jos darbo vaisius – išvada, kad tiek Jonas, tiek Mikas jau gimė su savo „laimės programa”. Tai jų laimės potencialas, riba, prie kurios, kad ir kas nutiktų, jie grįš visada, anksčiau ar vėliau – po pergalių ir pralaimėjimų.

Kai kurie žmonės gimsta liekni ir jiems nereikia dėti pastangų, kad nenutuktų. Kiti, atvirkščiai, turi labai stengtis, kad palaikytų svorį tokį, kokio nori. Vos tik atsipalaiduos – jis iš karto sugrįš.

Panašiai veikia laimės principas: Mikui nereikia dėti jokių pastangų, kad jaustųsi laimingas, o štai Jonui – tai kone kasdienis sunkus darbas. Todėl, kad Miko laimė susijusi su genetika. Jam tiesiog pasisekė.

Ką gi daryti?

O ką daryti Jonui? Ar jis pasmerktas visą laiką vykdyti savo „genetinius įsakymus”? Iš dalies – taip, bet ne visai. Jam tiesiog teks daugiau dirbti su savimi.

60-iai proc. savo laimės iš tiesų neturime valios: tenka priimti, kaip yra. Bet liko dar 40 proc., kuriuos galime suvaldyti ir paveikti.

Kas juos sudaro? Pasak prof. S. Liubomirsky, tai yra:

* sąmoningas gerų santykių su šeima puoselėjimas,
* optimizmas, atsparumas nesėkmėms,
* sugebėjimas kuo dažniau būti „čia ir dabar”,
* nuoširdus paslaugumas ir dėkingumas,
* reguliarūs fiziniai pratimai.

Taigi jei jaučiate, jog esate iš tų, kuriems dėl laimės tenka paplušėti, atsiraitokite rankoves. Venkite nereikalingų minčių apie praeitį ir ateitį, rūpinkitės savo kūnu ir dvasia, mokykitės duoti ir priimti, suprasti ir atleisti.

Ar esate turtingas, ar vos suduriate galą su galu, ar trykštate energija, ar vos pavelkate kojas, ar esate susituokęs, ar išsiskyręs – gyvenimo pilnatvės pojūtis 40 proc. priklauso nuo jūsų. Ši dalis vienoda visiems.

Šaltinis: ve.lt