Visuomenę įkalinęs liekno kūno kultas nusineša vis daugiau aukų

0 (0)

© Garo/Phanie Sarl/Corbis

Negailestingais mados ir grožio standartais aklai patikėjusioms merginoms neretai iš nervinės anoreksijos voratinklio ištrūkti nepavyksta. Štai praėjusią savaitę Panevėžyje dėl šio psichikos sutrikimo Anapilin iškeliavo abiturientė. Kada dar įmanoma išvaduoti žmogų iš šios ligos gniaužtų?

Suserga ne tik merginos

Ryškūs suliesėjimas, sąmoningos pastangos vis labiau mažinti ar išlaikyti nenormaliai mažą svorį, nuolatinis maisto kalorijų skaičiavimas, alkio ignoravimas, sutrikęs savo kūno suvokimas – tai požymiai, leidžiantys įtarti nervinę anoreksiją.

„Šis psichikos sutrikimas dažniausiai paliečia jaunas merginas ir moteris. Tačiau būtina žinoti, kad nervinė anoreksija gali užklupti kiekvieną. Ji nesirenka nei lyties, nei amžiaus, nei socialinio statuso ar išsilavinimo“, – pabrėžė Valgymo sutrikimų centro psichologė Irina Nikončukienė.

Dėl organizmo išsekimo atsiranda daugybė somatinių simptomų – virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų sistemų sutrikimų. Organizmas senka, mažėja kūno temperatūra, lėtėja pulsas, gali prasidėti anemija, mergaitėms sutrinka menstruacijų ciklas. Negydoma liga gali privesti ir prie tragiškų pasekmių – mirtingumas siekia apie 20 proc.

Ligos užuomazga – jau vaikystėje 

„Liekno kūno kultas šiandien yra įkalinęs visuomenę. Ypač jaunos panelės lieknumą ilgainiui susieja su sėkmės ir laimės garantu, – aiškino psichologė. – Neretai pastangos atitikti brukamą standartą tampa nesąmoningomis – atrodo, lyg tai būtų nekalta kokia nors dieta. Neva dėl sveikos mitybos atsisakoma cukraus ir riebalų, kava pradedama malšinti alkį. O už to slepiasi tik vienas noras – būti kuo lieknesnei.“

Tačiau žūtbūtinis siekis lygiuotis į primetamus išvaizdos standartus paprastai rodo gilesnes psichologines problemas, išreiškia nemeilę sau.

„Dažnai mergaitės ankstyvojoje paauglystėje nėra pasiruošusios susidurti su kūno pokyčiais ir naujais iššūkiais – joms stinga pasitikėjimo savimi, negali susitvarkyti su gyvenimo problemomis. Tuomet tai bandoma kompensuoti kontroliuojant savo kūną“, – pasakojo I. Nikončukienė.

Taip noras keistis, sutarti, nekonfliktuoti su šeimos nariais, pritapti bendraamžių aplinkoje sutapatinamas su liekno kūno turėjimu. Būti plonai tolygu jaustis mylimai, laimingai, saugiai, patraukliai, protingai.

Dietos padidina riziką

Be abejo, pasak I. Nikončukienės, apetito stoka, siekis kontroliuoti mitybą, tam tikrų produktų atsisakymas dar nereiškia, kad jau reikia gelbėtis nuo nervinės anoreksijos – daugeliui moterų toks elgesys nesvetimas.

„Anoreksija serga apie 1 proc. gyventojų. Dažniausiai susiduriame su švelnesniais valgymo sutrikimais: nuolatiniu dietų laikymusi, nepasitenkinimą savo kūnu ir kt.“, – pastebėjo psichologė.

Tačiau tyrimai rodo, kad būtent dietų laikymasis 8–12 kartų padidina riziką susirgti valgymo sutrikimais. „Jei nuolat yra ribojama mityba, labai lengva „užsikabinti“, mechanizmas paleidžiamas ir sustoti darosi sunku. Kai dieta perauga į valgymo sutrikimus, žmogus nebegali kritiškai vertinti, kaip jis atrodo, nebejaučia realybės, to, kas jam gresia. Rizika peržengti ribą dar labiau išauga ilgai patiriant didelį stresą“, – sakė Valgymo sutrikimų centro specialistė.

Pasveikti įmanoma

„Pagalbos mūsų centre žmonės prašo ir patys, ir atvedami artimųjų. Dažnai moterys linkusios neigti turinčios bėdą, negeba to pripažinti. Kitą kartą lyg pakliūnama į uždarą ratą – žmogus supranta, kad serga, nori pasveikti, o kartu bijo priaugti svorio“, – kalbėjo I.Nikončukienė.

Nors anoreksija yra labai sunkus sutrikimas, specialistė akcentuoja, kad pasveikti tikrai įmanoma. Tik gydymo procesas ilgas, o ir kiekvienas atvejis skirtingas – galima ilgai sirgti ir pakartotinai gydantis, juo labiau greito stebuklo nereikėtų tikėtis, jei kreipiamasi po ilgų ligos metų.

„Kai sutrikimas atitinka diagnostinius kriterijus, nervinę anoreksiją gydyti gali padėti tik specialistų komanda. Jei problemą pavyksta užčiuopti labai anksti, paauglystėje, pagelbėti gali ir mokyklos psichologas, ir psichoterapeutas individualaus pokalbio metu. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo galima tikėtis geresnių rezultatų“, – sakė Valgymo sutrikimų centro specialistė.

Sunku pasiekti jauną žmogų  

I. Nikončukienė pabrėžė, kad valgymo sutrikimai nėra kaprizas ar išsigalvojimas. Tai – liga, kurią būtina gydyti. Reikia dažnai kalbėti apie šią problemą, skleisti teisingą informaciją. Ypač aktualu tai daryti mokyklose, vykdyti prevencines programas.

„Nors Lietuvoje tam skiriama vis daugiau dėmesio, deja, kai kasdien jauną žmogų atakuoja žurnalai, televizija, internetas, kur intensyviai brukamas liekno kūno vaizdinys, pavienis realią situaciją atspindintis straipsnis stebuklingos galios ne visada turi“, – apgailestavo specialistė.

Aigustė Tavoraitė | lsveikata.lt