Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems? (video)5 (1)
2016 m. vasario 18 d. Vilniaus Universiteto, Filosofijos fakultete vyko apvalaus stalo diskusija „Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems?“.
„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ surinktais duomenimis, apie pusė vaikų su negalia mokosi izoliacijos sąlygomis: 2014–2015 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 3663 mokiniai, o namų mokymas 2014 metais skirtas daugiau nei 400-tams vaikų. Integruotai, bendrose mokyklose, mokosi apie 4000 mokinių su negalia. Kad žmonių su negalia švietimas Lietuvoje yra nevisavertis įrodo ir silpnas jų dalyvavimas aukštojo mokslo sektoriuje – studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose jau ilgą laiką neviršija 1000, o tai yra mažiau nei 1 proc. visų studijuojančiųjų.
Kaip išeitis, žmogaus teises įgyvendinantis sprendimas, yra siūlomas įtraukusis švietimas, kai klasėje sudaroma erdvė leidžianti mokytis ir būti kartu skirtingų poreikių vaikams.
„Daugiau kaip prieš 20 metų įvyko revoliucija, kai iš specialiojo ugdymo perėjome prie integruoto ugdymo … dabar reikalinga nauja revoliucija … Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi programoje, kurią pasirašė taip pat ir Lietuva, praėjusiais metais … pagrindinis tikslas dabar yra įtraukusis/visaapimantis ir kokybiškas ugdymas [inclusive education] … Taip pat UNESCO, jos narė yra ir Lietuva … tai šviesiausi protai, kurie remdamiesi pasaulio patirtimi, nustato, kuria linkme dabar turėtų eiti švietimas ir kultūra. Praeitais metais, gegužės mėnesį jie susirinko Pietų Korėjoje, Incheone, ten buvo patvirtinta nauja deklaracija, kur labai aiškiai pasakyta – visaapimantis arba įtraukusis ir kokybiškas mokymasis visą gyvenimą, o mes toliau kalbame apie integruotą ugdymą, mes ir toliau kalbame apie specialiuosius poreikius…”, – pastebi prof. dr. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys.
Dalyvauja: Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ nariai, LR Švietimo ir mokslo, Aplinkos apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai, savivaldybių asociacijos atstovai. Į diskusiją taip pat pakviesti tėvai, auginantys vaikus su negalia, jaunuoliai su negalia, mokytojai, specialieji pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, vykdantys ir įgyvendinantys įtraukųjį švietimą.
Diskusija su vertimu į gestų kalbą:
Pasisakymai:
Rasa Kavaliauskaitė [3:14]
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė
Dana Migaliova [8:48]
sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė
Sigitas Armonas [13:10]
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovas
Vytautas Pivoras [17:58]
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas
Genovaitė Paliušienė [22:02]
Ministro Pirmininko padėjėja
Edita Meškauskienė [26:00]
Aplinkos ministerijos atstovė
Edvardas Žakaris [28:40]
Seimo narys
Dalia Kuodytė [32:56]
Seimo narė
Gražina Šeibokienė [35:23]
Švietimo ministerijos, Švietimo pagalbos skyriaus vedėja
Irma Čižienė [40:20]
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vadovė
Prof. dr. Jonas Ruškus [42:33]
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys
Virginijus Molis [56:12]
Vilniaus „Medeinos“ pradinė mokyklos direktorius
Loreta Kačiušytė-Skramtai [59:58]
Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė
Prof. dr. Albinas Bagdonas [1:05:36]
VU filosofijos katedra
Artūras Mielianas [1:16:00]
politinis ir visuomeninis veikėjas
Apibendrinanti diskusija [1:18:00]
Parengė Edvardas Šidlauskas