Neįleidžia į šventovę

0 (0)

Kai žmogus buvo dar visai mažas vaikas, močiutė jam dažnai sakydavo: „Anūkėli, kai išaugsi didelis, ir jei bus tau blogai – eik į šventovę, ten tau visada palengvės“.

Užaugo žmogus. Ir pasidarė jo gyvenimas jam toks nepakeliamai sunkus. Prisiminė jis močiutės patarimą, nuėjo į šventovę…

O ten kažkas prie jo prieina ir sako: „Ne taip rankas laikai!“ Pribėga antra: „Ne ten žiūri!“ Trečia burba: „Ne taip apsirengęs!“ Už nugaros kažkas skverną tampo: „Ne tada klaupiesi! Ne taip ženklą darai!“
..
Galiausiai prieina prie jo dar kita moteris ir sako:
– Gal jūs eikite sau, įsigykite knygą, apie tai kaip čia reikia elgtis, ir tada ateikite.
..
Išėjo žmogus iš šventovės, atsisėdo ant suoliuko ir graudžiai pravirko. Ir staiga girdi balsą:
– Ko, vaike mano, tu verki?
..
Pakėlė žmogus savo užverktas akis ir pamatė Dievą.
– Dieve! Neįsileidžia manęs į šventovę!
..
Apkabino jį Dievas:
– Neliūdėk, manęs jie ten jau seniai nebeįsileidžia.