Neištikimybė ir kiti pavojai0 (0)
Meilė iš pirmo žvilgsnio – nuostabu. Meilė, išaugusi iš draugystės – dar nuostabiau, o dažnai girdime – ir patikimiau. Bet kaip, atėjus laikui, apsispręsti, ar tai ir yra tas tikrasis mano bendražygis, tas nuostabus vienintelis vyras, su kuriuo sėkmingai keliausiu per gyvenimo platumas, dalydamasi džiaugsmais ir ne tokiais džiaugsmingais įvykiais, kurie neišvengiamai nutinka. Šiuolaikiniai psichologai teigia, kad iš tiesų žmonės yra labai skirtingi, todėl atrasti „tinkamą“ gyvenimo partnerį yra be galo svarbu. Pasirodo, žmogus iš tiesų negali vienodai gerai sutarti su visais, kad ir kaip pasitikėtų savimi, kad ir kaip save mylėtų.
Saugaus artumo ilgesys
Pirmosiomis pažinties savaitėmis daugelio įsimylėjėlių galvose vyrauja jausmų chaosas. Tačiau jei žmogus taip pat jaučiasi ir po pusės metų ar metų, tai jau rimtas signalas, kad santykius temdo nepagrįstų baimių ir infantilumo šešėliai. Kai vyras daug žada, tačiau mažai daro, priešingomis savybėmis pasižyminčias moteris apima baimė ir panika. Kai kurie vyrai kartais patys pajunta artumo poreikį, tačiau daugelis laisvę branginančių žmonių niekada neleistų savęs varžyti. Pora bus darni tuomet, kai vyras ir žmona labai panašiai suvokia artumo jausmą ir jo siekia. Jei partneris bailus, nepasitikintis savimi, bet trokšta artumo, tai ieško ilgalaikio ryšio, o kitas, vengiantis atsakomybės, nuo jų bėga. Todėl jei pastebite, kad santykiai grįsti įtampa ir neišsipildančiais lūkesčiais, verčiau išsiskirkite.
Asmeninė erdvė
Natūralu, kad įsimylėjėliai negali viso laiko praleisti kartu, ypač tuomet, kai meilė trunka ne dieną ir ne savaitę. Kartai tenka pabūti atskirai dėl objektyvių priežasčių, o kartais kuris nors partneris „pavargsta“ nuo pernelyg didelių asmeninės erdvės suvaržymų ir stengiasi kuo dažniau iš jos ištrūkti. Bet nepulkime visko iš karto piešti juodai ar baltai ir įtarinėti, kad tai jau meilės pabaiga. Tarpusavio santykiuose egzistuoja galybė niuansų. Jei šiaip sutariama puikiai, partnerio norą pabūti atskirai reikia vertinti kaip jo individualybės bruožą. JAV mokslininkai išsiaiškino, kad asmeninę nepriklausomybę puoselėjantys žmonės ilgisi tvirtų ryšių ir dažniausiai tokius sukuria. Ir priešingai: poros, kurios visiškai nesipyksta, paprastai ilgai nebūna kartu. Praėjus ilgesnei ar trumpesnei įsimylėjimo fazei prasideda įtakų kova ir siekis įtvirtinti savo interesus. Tema gali būti bet kokia – ar buvusieji meilužiai, ar pedantiškas tvarkingumas, ar nepunktualumas. Psichoterapeutai teigia, kad nesutarimų fazės žymi santykių raidos krizę – pasibaigus vienam santykių etapui, prasideda kitas. Kartais būna sunku su tuo apsiprasti. Prireikia kantrybės ir laiko, kol viskas vėl stoja į savo vietas.
Neištikimybė ir kiti pavojai
Partnerio (dažniausiai vyro) neištikimybė yra pusės visų skyrybų priežastis. Iš tiesų nėra lengva susitaikyti su artimo žmogaus išdavyste, tačiau kartais tokius poelgius mes vertiname perdėtai sureikšmindami moralinę plotmę. Psichologų manymu, kol svetimavimas netampa įpročiu, jo nereikėtų vertinti kaip pasaulio pabaigos. Kur kas svarbiau išsiaiškinti, kokios priežastys pastūmėjo partnerį žengti tokį žingsnį. Santykiuose ieškoti vieno žmogaus kaltės yra beprasmiška. Atitolimas, užsidarymas prasideda nuo mažų smulkmenų. Užtat nereikėtų numoti ranka į tokius dalykus, kurie, anksčiau nepastebėti, po kurio laiko ima labai erzinti: gal partneriui ima kliūti kalbėjimo maniera, gal ne vietoj išmėtyti drabužiai, gal čepsėjimas valgant…
Išvardyti pavyzdžiai tarsi galėtų būti vadinami menkniekiais, tačiau iš tiesų jie signalizuoja apie rimtas problemas. Kai partneriai pradeda atskiromis dalimis narstyti vienas kitą, kai prieš kurį laiką atrodęs tobulas gyvenimo draugas, kito akimis žiūrint, virsta per mažu, per storu arba pernelyg paviršutinišku, vadinasi, pradedama įgyvendinti nutolimo, atitrūkimo strategija. Psichologų požiūriu, jei žmogus tau tinkamas, tai toks ar panašus priekabumas gali pasireikšti santykių pradžioje, o geriau pažinus žmogų turėtų dingti.
Aistros ugnis ir pelenai
Jei seksas su išrinktuoju iš pat pradžių neteikia didelių vilčių, gerai pasvarstykite, ar galėsite tai ignoruoti. Labai svarbu, kad šioje srityje abu partneriai turėtų panašių, o dar geriau – vienodų lūkesčių.
Net tokiu atveju, jei pradžioje viskas klostosi lyg pagal geriausią Holivudo scenarijų, po kurio laiko, blėstant pirminei aistrai, sekso poreikis slopsta ir visuomet iškyla klausimas: o kas dabar? Daugelis žmonių, ir ypač moterų, į tai reaguoja pernelyg emocingai.
Psichologai įspėja, kad iškilusių problemų sprendimo jokiu būdu negalima paversti diskusijų objektu. Verčiau kalbėtis trumpai, bet aiškiai įvardyti problemą, pagrindines priežastis. Ir stengtis būti aistringiems tiek miegamajame, tiek gyvenime.
Sakoma, kad gimę vaikai porų santykius tik dar labiau sutvirtina. Bet dažnai nutinka kaip tik atvirkščiai. Jei šeimoje atsiradus kūdikiui jūs atsidūrėte ant skyrybų ribos, prieš nešant skyrybų dokumentus vis dėlto vertėtų metus kitus palaukti. Vaiko gimimas reiškia bemieges naktis, apleistą seksualinį gyvenimą, buitinių klausimų sprendimą, biudžeto apribojimą. Tai tampa rimtu išbandymu kiekvienai porai. Nauji vyro ir moters vaidmenys pasėja įtampą tarpusavio santykiuose, ir net mažiausia smulkmena gali išprovokuoti karą. Bet tai ne amžina, tad psichologai pataria apsišarvuoti kantrybe ir supratimu, ir išlaukti.
Šaltinis: balsas.lt
Geras straipsnis. Informatyvus, šį tą naujo sužinojau ir be jokio pilstymo iš tuščio į kiaurą.
Kaip suprasti iškilusių problemų sprendimo jokiu būdu negalima paversti diskusijų objektu??? Aš tai taip suprantu gyvenimą – iškilo problema, pasikalbi, išsiaiškini, išsprendi ir gyveni toliau, tik ta problema jau išspręsta. Ir taip su visom problemom. Jeigu jų nespręsi, o paliksi kauptis ar net augti, tai kas bus po kiek laiko?
1. ;
2.
1. Išsiaiškinti kodėl antra pusė buvo neištikima? Kas čia per naujoviška logika? Ar jau pasaulis verčiasi aukštyn kojomis ir mylėjimasis tampa tokiu nereikšmingu dalyku, kad išdavus antrąją pusę tampa priimtina pasikalbėti apie tai bei išsiaiškinti kodėl taip padarė? Niekada gyvenime neklausyčiau jokių excuses, ir jei jau žmogus buvo neištikimas – tai jau santykių pabaiga. Reikia išmokti kalbėtis ir pasakyti kas yra blogai, išsiaiškinti situaciją, o ne dulkintis su kuo papuola dėl kažkokios „nuoskaudos” ar „nusivylimo”. Išsiskyrimas tokiu atveju yra puikus atpildas už visišką bukumą ir nesubrendimą ir nereikia tokio žmogaus gailėti nei trupučio.
2. Kalbėjimo maniera? Čepsėjimas? Na jau tik nereikia juokauti. Kai patinka žmogus toks, koks yra – priimi viską, o jei jau kažkas ima erzinti po kurio laiko – tuomet vadinasi žmogui kažkas negerai. Vertėtų apmąstyti kodėl dabar ėmė erzinti ir tuo pačiu suvokti kad tai išties juokingas ir visiškai nereikšmingas dalykas. O jei jau taip erzina – tuomet gražiai paprašyti antrosios pusės kad stengtųsi taip nebedaryti (tik ne kalbėjimo manierą keisti, nes tai jau tiesiog išsidirbinėjimas), o ne kaltinti nieko nesakant ir sau nervus dėl menkniekio gadintis.