Priklausomybių prevencijos komisijai pristatytas veiksmų planas, kaip bus gydomos priklausomybės ligos5 (1)
Macrovector / Premium license
Birželio 16 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje, dalyvaujant sveikatos apsaugos viceministrei Aušrai Bilotienei Motiejūnienei, Psichikos sveikatos skyriaus vyriausiajai specialistei Ugnei Širvinskaitei, buvo pristatytas Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų planas.
Planas šiuo metu yra baigiamas derinti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir netrukus bus pateiktas susipažinti visuomenei.
Seniai laukto dokumento paskirtis – numatyti ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų užtikrinti psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei patologinį potraukį azartiniams lošimams ir (ar) internetui turintiems asmenims laiku suteiktą ir jų poreikius atitinkantį gydymą, sumažinti žalą asmeniui ir visuomenei.
U. Širvinskaitė pristatė, kad planas yra kompleksinis, apimantis visus priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo aspektus. Jame didelis dėmesys yra teikiamas savivaldybės lygmeniu veikiančių paslaugų tinklo plėtrai, vadovaujantis „paciento kelio“ perspektyva.
2018 m. atlikta visų Lietuvos savivaldybių socialinių paslaugų planų analizė parodė, kad planuojant ir teikiant paslaugas vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ir (ar) nuo jų priklausomiems asmenims savivaldybių padėtis skirtinga. Dažniausiai savivaldybės problema yra ne pagalbos trūkumas, o tai, kad paslaugos nėra koordinuojamos ir specialistai neturi reikiamos kvalifikacijos ar žinių. Todėl svarbu stiprinti specialistų kompetencijas ir didinti diagnostikos ir gydymo proceso kokybę ir standartizavimą
Plane taip pat numatoma kompleksinė pagalba priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.
Net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukelia neblaivūs asmenys, o 9 iš 10 globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose. Alkoholio vartojimas aplinkiniams, o ypač – šeimos nariams, stiprina lėtinio ir ūmaus streso apraiškas, stiprius nepageidaujamus išgyvenimus ir sukelia kitas neigiamas pasekmes. Skaičiuojama, kad kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4–5 žmones savo aplinkoje, todėl svarbu plėsti pagalbos galimybes priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems bei vykdyti tikslinės informacijos sklaidą (tai yra numatoma antrojo šio plano tikslo uždaviniuose).
Dokumente siekiama didinti specializuotų paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims prieinamumą. Yra numatyta Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pertvarka, orientuota į tai, kad visuose filialuose būtų teikiamos unifikuotos ir pacientų poreikius atitinkančios paslaugos.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2020 m. Lietuvoje 27 607 asmenys gavo priklausomybės ligų gydymo paslaugas, finansuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, iš jų 22 270 asmenų gavo šias paslaugas RPLC. 2020 m. RPLC iš PSDF gautas apmokėjimas už paslaugas sudarė 14 proc. viso RPLC metinio biudžeto, todėl paslaugų bazinių kainų balo vertės padidinimas neleidžia darbuotojams nuosekliai didinti atlyginimų ir konkuruoti rinkoje dėl medicinos specialistų.
Siekiant gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, svarbu sukurti teisines ir finansines prielaidas, leidžiančias užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų darbą, reikia plėsti RPLC veiklą ir didinti prieinamumą.
Plane labai svarbi dalis yra žalos mažinimas, todėl vienas iš tikslų yra sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes.
Lietuvoje didelę riziką patiriančių opioidinius narkotikus vartojančių žmonių apytikslis skaičius yra 7 500, o bendras žmonių, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, skaičius apytiksliai siekia 10 500, tačiau žemo slenksčio paslaugos yra ne visada prieinamos ar atliepiančios realius besikreipiančių asmenų poreikius.
Siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, koordinuotos veiklos ir stebėsenos, tinkamos specialistų kvalifikacijos užtikrinimo šioje srityje, itin svarbus nepertraukiamas žemo slenksčio paslaugų metodinis vadovavimas ir už jį atsakingos institucijos skyrimas, skatinantis vienodą šalies praktiką bei inovatyvių, užsienio šalių praktikų taikymą šioje srityje.
Šiuo metu Lietuvoje nėra bendros gydymą gaunančių asmenų, sergančių priklausomybės ligomis nuo psichoaktyviųjų medžiagų, stebėsenos, kuri leistų vertinti asmenų gydymo eigą ir galimybę gauti kitus aktualius duomenis, leidžiančius vertinti šį aspektą. Todėl plane yra numatyta užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų paplitimo ir teikiamų paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims stebėseną ir vertinimą.
Lietuvoje šiuo metu dominuoja stacionarinio gydymo paslaugos. Priklausomybės ligų, apsinuodijimų ir sunkios abstinencijos atvejais jas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal būtinosios medicinos pagalbos indikacijas, šios paslaugos yra mažai susietos su priklausomybės ligų gydymo tęstinumu.
Svarbu paminėti, kad psichikos sveikatos centruose (PSC) priklausomybės ligomis sergantiems asmenims teikiama nedidelis skaičius paslaugų: 2020 m. fiksuota 22 170 apsilankymų, t. y. 2,5 proc. nuo visų apsilankymų PSC, nors asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, sudaro apie 9 proc. nuo visų sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais.
Komisija posėdyje, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovams bei kitiems priklausomybės ligų specialistams, taip pat svarstė klausimą dėl galimo licencijų pratęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti.
Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda savivaldybės, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje licencijos šiuo metu yra išduodamos neterminuotam laikui. Licencijų išdavimo rinkliava sudaro 490 eurų. Valstybės rinkliava mokama į išduodančios savivaldybės biudžetą.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Komisijos nariams pristatė kitų užsienio šalių (Lenkijos, Latvijos, Airijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės) patirtį ir licencijavimo ypatumus šiose šalyse.
Minimose užsienio šalyse licencijos dažniausiai yra ,,terminuotos“, su galimybe jas prasitęsti (arba numatyti kasmetiniai mokesčiai nuo apyvartos/prekybos ploto vertės). Alkoholio fizinis prieinamumas ribojamas nustatytu licencijų skaičiumi arba reikalavimais prekybos vietoms. Kai kuriose šalyse, prieš išduodant licenciją, yra numatyti specialūs ,,atsakingo tiekimo“ kursai personalui.
Komisija svarstys ir ieškos būdų dėl galimybės ir Lietuvoje sukurti licencijų pratęsimo modelį, kai rinkliavos lėšas, gautas už licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, būtų galima panaudoti savivaldybės teritorijose vykdomoms pagalboms priemonėms priklausomiems asmenims remti.
Komisijos pirmininkė Morgana Danielė
Parengė Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė