Šalia noriu vyriškio, o ne vaikiščio

5 (1)

Esu 32-ejų metų, neseniai susipažinau su bendraamžiu vyruku.. Jis labai gerietis, žavingai asistuoja ir mes turim pakankamai bendrų taškų (tiek charakterio, tiek pasaulėžiūros, vertybių sistemos ir t.t.), BET užsimerkusi jaučiu 15-metį arba bendraudama save pagaunu į jį žiūrint motinišku žvilgsniu. Kuriozinė situacija būna tada, kai jis sako: „Norėčiau tave pabučiuoti..”, o aš atsakau: „Norėčiau tau galvą paglostyt..” Bendraudamas jaudinasi kaip paauglys (matyt iš to ir kyla vaikiškumas). Šalia noriu vyriškio, o ne vaikiščio, nes noriu kurti šeimą, susilaukti vaikų.. Kaip padėti vyrui greičiau subręsti? Vyriškis domina, todėl neskubu ieškoti kito, bet ir su juo būdama norėčiau jaustis moterimi, o ne jo motina… Labai laukiu patarimų/rekomendacijų ar rekomenduotinos literatūros.

Dėkoju.
Gabija (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Asta Petrauskienė

Sveika, Gabija,

Labai dėkoju už klausimą, jis aktualus daugeliui porų mūsų šalyje. Tapti mama visiems iš eilės, reikia ar nereikia, – lietuvėms (ir ne tik joms, žinoma) labai būdingas bruožas. Juk mūsų tautosakoje taip pat idealizuojama tik moteris kaip mama: ji supa kūdikėlį, per nakteles nemiega, vaikeliui užaugus kenčia, išleisdama jį į svetimą šalelę vargti vargelio ir t.t. Beveik niekur neapdainuojamas moters grožis (nebent jaunos, netekėjusios merginos), jos protas, jausmingumas, švelnumas, pagarba vyrui, darbštumas, meniniai ar ūkiniai gebėjimai. O seksualiniai santykiai – apskritai tabu tema. Nors iš tiesų kiekvienai moteriai prioritetas turėtų būti jos santykis su vyru. Tik tada vaikai, tėvai, darbas, draugai ir t.t. Šia tema labai rekomenduoju perskaityti Anatolijaus Nekrasovo knygą „Motinos meilės pančiai“.

Pirmas man kylantis klausimas yra ar tik su šiuo vyru jaučiate jam motiniškus jausmus, ar ir su ankstesniais partneriais? Jei tik su juo ir jeigu jį tenkina, neerzina jo moters motiniškas elgesys, greičiausiai jis turi psichologinių problemų. Paprastai vyrai nemėgsta net kai jų mama elgiasi su jais globėjiškai.

Sakote norite jaustis moterimi, tačiau pasirinkote vyrą, kuriam esate labiau mama, negu moteris ir partnerė. Jumyse labai aktyviai veikia mamos vaidmuo. Priežastys gali slypėti vaikystėje – galbūt dėl kažkokių priežasčių (tėvų ligų, alkoholizmo, smurto) jūs tapote „mama“ savo tėvams ar vienam iš jų, broliams ar sesėms, todėl šis vaidmuo jums labai įprastas. Galbūt iš tėvų jums trūko globos, todėl dabar kompensuojate ją per savo vaikiną. Kitaip tariant, norite būti paglobota, todėl globojate pati. Arba jūsų mama su savo vyru elgėsi kaip su vaiku. Tačiau motinystė – tik viena iš daugelio sričių, kuriose moteris save realizuoja. Turėtumėte vystyti savyje suaugusios moters, lygiavertės partnerės, taip pat šiek tiek „mergaitiškas“ savybes.

Jei turite noro ir kantrybės „augintis“ vyrą, galite bandyti. Tačiau jūsų tekste pastebiu prieštaravimų pačiai sau. Viena vertus, sakote, kad norite vyriško, suaugusio vyro, kita vertus, žiūrite į jį ir elgiatės su juo kaip su vaiku. Jei norite jį padaryti VYRU, pirmiausia turite į jį žiūrėti kaip į vyrą.

Ar matėte bent vieną filmo herojų, kurio moteris vadintų jį vyruku, motiniškai glostytų galvą, nuolat klausinėtų ar nepamiršo savo automobilio raktelių? Nebent komedijose. Tačiau ne veiksmo trileriuose. Nes Jamesas Bondas, Rembo ar bet kuris kitas veikėjas šalia tokios moters taptų mažvaikiu arba neurotiku. Nors, aišku, greičiausiai jis tokią moterį paliktų.

Taigi rekomendacijos kaip „užsiauginti“ vyrą būtų tokios:

1. Jei vyras rodo seksualinį susidomėjimą, niekada nepaverskite to „mamytės ir sūnelio“ santykio žaidimu. Poros meilė tuo ir skiriasi nuo kitų meilės rūšių, kad ji turi seksualinį aspektą. Juk seksualinio potraukio paprastai nejaučiame tėvams, vaikams, Dievui, gamtai, tėvynei ar draugams. Jei vyras nori jus pabučiuoti, nepasiduokite impulsui motiniškai glostyti galvą, o leiskitės jo pabučiuojama.
2. Nekritikuokite ir nemoralizuokite, kai jis suklysta. Nepriekaištaukite, kad „susimovė“ – jis ir pats tai žino. Bet ir nepulkite jo guosti bei spręsti jo problemų. Geriau paklauskite: „Kaip visa tai ketini ištaisyti?“ arba „Ką darysi?“
3. Rodykite pasitikėjimą juo. Klauskite jo patarimų, leiskite nuspręsti kur vakarieniausite, kokį filmą žiūrėsite. Nusileiskite jam smulkiuose dalykuose.
4. Atraskite jo stipriąsias savybes ir jas akcentuokite.
5. Atkreipkite dėmesį į savo balsą. Kalbėkite su juo žemu tonu, nerėkite ant jo, necypsėkite tarsi kalbėtumėte su kūdikiu.
6. Kreipkitės į jį vardu, pilna, ne mažybine jo forma, Ne sutrumpinimu, nes tai yra „draugelių“ žargonas, o juk jūs esate pora. Ne „kačiuku, zuikučiu, mielučiu, Vytuku ar vyruku, nes tai žemina vyro orumą ir trukdo pačiam rimtai į save žiūrėti. Jis yra vyras. Jo vardas … (įsirašykite pati). Viskas.
7. Nebijokite pasirodyti silpna. Konkuruoti galima darbe, bet tik ne su savu vyru. Žinoma, kiekviena galime būti stipri jei reikia. Tačiau jei vaizduosite supermoterį, viską žinančią ir gebančią, visur suspėjančią ir galinčią, vyras išsigąs, jam kils pyktis, nusivylimas savimi ir noras atsitraukti. „Kam stengtis, jei mylimoji viską padaro geriau ir greičiau“. O paskui susiformuoja ir atitinkama komforto zona – taip žymiai patogiau. Jei norisi, kad vyras parodytų daugiau iniciatyvos – nustokite rodyti iniciatyvą pati.
8. Prašykite jo pagalbos. Vyrai mėgsta padėti, tai jiems leidžia jaustis reikalingais.
   Iškelkite jam tikslus.
9. Dažniau leiskite jam daryti sprendimus ir prisiimti už tai atsakomybę
10. Neaiškinkite jam kaip ir ką jam daryti. Ypač tose sferose, kurios tradiciškai laikomos vyriškomis: vairuojant automobilį, ką nors remontuojant ar dažant.
11. Leiskitės jo paglobojama.
12. Kartais paverkite ant jo peties, sakydama, kad jūs esate moteris, jautri ir emocinga ir jums tiesiog liūdna ir norisi išsiverkti.
13. Pasakokite jam apie savo jausmus, dažniau jam atsiverkite.
14. Būkite jam moteris, partnerė, o ne mama.

Asta Petrauskienė | psichologijoscentras.lt
Tel.: 8-674-25549
Iliustracija: Uroš Jovičić