Tikros meilės elementai

0 (0)

„Tikros meilės santykiai turi būti asmeninio brendimo kelionės dalis, porai turi reikšti psichologinį ir dvasinį augimą. Jei nėra tokio plano, grįžtama į įsimylėjimo ar tariamos meilės santykius. Kad santykiai reikštų tikrą meilę, taigi ir brendimą, jų tikslas turi būti tiesos paieškos.

Tokią kelionę pradėti, tęsti ir galiausiai užbaigti reikia daug drąsos. Porai, kuri geba sukurti tikrą meilę, tokia kelionė privaloma bet kokia kaina. Tai beveik visada skausminga, tačiau ir džiaugsminga. Beje, ši kelionė kartais gali būti atidėta kuriam laikui, tačiau jos niekada negalima apleisti.“ (V. Albisetti)

Meilė yra stipri todėl, kad leidžia mums drąsiai kovoti su tikrove, nugalėti sunkumus, bėdas, praradimus, pažinti save ir bręsti. Ji suteikia mums jėgų.

Psichoanalitikas V. Albisetti išgrynina tokius tikros meilės elementus:

• Tiesa – du žmonės, kurie nusprendžia kartu kurti tikros meilės santykius, turi iš pat pradžių sudaryti tiesos sutartį, tai yra sutarti, kad visada bus nuoširdūs ir drąsūs tiesos ieškotojai. Jie turi nebijoti sakyti tiesą apie save ir savo išgyvenimus, o taip pat priimti ir pripažinti partnerio tiesas. Tikro santykio nariai turi vienas kitam padėti nusiimti iškreiptų savimonių kaukes, nebijoti kitam parodyti savo silpnybę, bejėgiškumą, nerimą, baimę ar pyktį.
• Drausmė ir pastovumas – pastovumas vienija įvairius per laiką patiriamus gyvenimo epizodus, kurie tikros meilės santykiuose bręstančios poros gyvenimą nuolat grąžina prie suardytos sutarties ieškoti kartu tiesos, įgalina per visą gyvenimą keliauti nuolat žvelgiant į savo pasirinkimą. Pastovumas neįmanomas be drausmės. Drausmė, tai pastovumo ranka. Jie kartu atlieka dauginantį efektą, sukuria naują jėgą, galią: ištvermingumą, nuostatą įvykdyti užsibrėžtą planą, pasirinkimą. Jie didina partnerių pasitikėjimą ir savivertę.
• Tikrumas – leidžia neapsiriboti glamonėmis, romantišku vakaru, gražia išvaizda, nes būtent tikrumas neleidžia santykiams apsunkti, tapti varžantiems . Jis galimas tada, kai pavyksta pasiekti tą aukštą brandumo lygį, kuriame nėra arba kiek įmanoma sumažėjo kompleksų, nepilnavertiškumo išgyvenimų, nerimo. Atsiranda harmonija. Tada partnerį suprasti nereikia žodžių, užtenka vieno žvilgsnio, pakanka būti šalia, kad jaustumeisi pripildytas jo buvimo.
• Imlumas – priimti kito norus, poreikius, pasikeisti vaidmenimis, pasidalyti atsakomybe,
• Nuoširdumas – daugybėje santuokų vienas iš sutuoktinių, o kartais ir abu, stengiasi veikti kitą, jį kontroliuoti, auklėti. Kartais susidaro įspūdis, kad augelio gyvenimą sudaro poreikis auklėti ir būti auklėjimam. Tikriausiai taip yra todėl, kad žmogus vaikystėje neišgyveno savo tėvų asmenybės modelių ir save perkėlė į jų gyvenimo kreivę, trokšdamas (nesąmoningai) atlikti tėvo ar mamos vaidmenį. Tada partneriai turi apie tai kalbėti, aiškintis – stengtis suprasti tokio elgesio kilmę ir ieškoti kelio pokyčiams. Tai abiem suteiks galimybę kurti nuoširdžius santykius.
• Pagarba – reiškia žiūrėti į kitą, stebėti jį tokį, koks jis yra, ir gerbti jį už jo tapatybę. Tikros meilės santykiuose pagarba išreiškiama vienam kitą atspindint, kad vienas kitam galėtų padėti. Pagarba reiškia norą, kad kitas tęstų savo asmeninę kelionę, pasirinkdamas tam tinkamą laiką ir priemones. Pagarba reiškia nenorėti kito užvaldyti, niekada jo neišnaudoti, netgi tada, kai pasitaiko galimybė ar proga. Kai meilė tikra, jautiesi esąs su kitu tokiu, koks jis yra, o ne su tokiu koks norėtum ,kad būtų ir tave padarytų laimingą.
• Darnumas ir vientisumas – darnumas, tai nuolat būti artimai susijusiems, visada laikytis duoto pažado ir kartu keliauti pradėtą prasmingą suplanuotą kelionę. Rodos, gyvenimas yra ilgas, tačiau dienos tyliai slenka, ir vieną dieną gali pamatyti, jog kryptis ne ta, kuria keliauti buvo planuota. Taip atsitinka dėl to, kad prarandamas darnumas. Darnumas leidžia nugalėti sunkumus, skausmą, bendro gyvenimo kasdienybę, į neviltį varančias akimirkas, kančią ar baimę. Taip pat tai tas elementas, kuris suteikia galimybę abiem partneriams kartu pamatyti visą jų gyvenimo kelionės pažangą, be melo ir pasiteisinimų, be kaukių ir kaltinimų. Jis veda į vientisumą, kuris santuoką daro neišardomą, nepaisančią jokių krizių.
• Prieinamumas – būti prieinamam, pasiruošusiam ką nors padaryti dėl kito. Meilės santykiuose toks atviras atsidavimas sutampa su atsakomybe kitam, jis yra ne pareiga, o rūpinimasis, domėjimasis kitu. Būti prieinamiems – tai būti atidiems kito prašymams, gebėti būti šalia kito, kad jis jaustų mūsų buvimą, jautrumą, įžvalgumą.

Parengė psichologė Dorota Oleškevič pagal V. Albisetti („Meilė, kad būtume kartu visą gyvenimą“)