Vis neapleidžia nerimas, kad kažkas nepasiseks

0 (0)

Klausimas:

Laba diena,
Paskutiniu metu sunku susitvarkyti su savimi, todėl labai norėčiau išgirsti komentarą iš šalies.
Rimtesnės bėdos prasidėjo pakeitus darbą. Darbas buvo labai intensyvus, daug streso, todėl nuolat jaučiau nerimą, kad kažko nesuspėsiu, atsakomybės baimę, bijojau pasirodyti netinkama darbuotoja, nesugebančia susitvarkyti su savo darbu. Visada buvau jautri, bet tada pradėjau dažnai vakarais verkti, niekaip negalėjau nurimti, pailsėti. Neiškentus mečiau darbą ir perėjau į lengvesnį, tačiau ir čia vis neapleidžia nerimas, kad kažkas nepasiseks, liksiu be darbo ir tuomet viskas risis žemyn. Ir apskritai tapau vangi, tingi, norisi tik ramybės, bijau bet kokių stresinių situacijų, atsakomybės. Bijau neteisybės gyvenime: kai įvertinami ne tie darbuotojai, kurie stengiasi, o tie, kurie patinka viršininkui ar moka išsisukti; žmonėms patinka ne sąžiningi geri žmonės, o plepūs, turintys kažkokį įvaizdį ar turtingi. Man pačiai keista, kad dabar taip jaučiuosi, nes visada buvau labai užsispyrus, ryžtinga profesinėje srityje, sugebėdavau priversti save stengtis ir rezultatai buvo atitinkami. Nežinau ką daryti, kaip atsikratyti to nerimo, baimių, vėl pasitikėti savimi, kad atsirastų noras veikti, stengtis.

Be to, esu labai vieniša. Visada nemėgau prisileisti prie savęs daugiau žmonių, patikdavo turėti vos kelis draugus, bet dabar ir jų nebeliko (emigracija ir pan.). O naujus žmones prisileisti irgi sunku, trukdo nepasitikėjimas savimi: pati sau atrodau neįdomi, nes neturiu kažkokių įdomių pomėgių, nelabai kuo domiuosi, ne pagal amžių mėgstu gyventi ramų, daug kam atrodytų neįdomų gyvenimą. O dabar apskritai esu viskam vangi, dėl ko žinoma būtų gėda prieš draugus.

Kadangi paskutiniu metu nelabai randu iš ko daugiau gyvenime gauti malonumo, kamuoja persivalgymo priepuoliai.

Prašau patarkite, kaip tvarkytis su mano problemomis?
Ačiū,

Indrė (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Labas, Indre,

Iš gauto laiško supratau, kad šiuo metu esate nepatenkinta savimi. Pirmiausiai, reikėtų daugiau paanalizuoti, kada savijauta pasikeitė, nuo ko tai priklausė. Rašote, kad buvote ryžtinga, pasiekdavote rezultatų, o dabar bijote atsakomybės ir stresinių situacijų. Galbūt tuo metu dar kažkas įvyko, kas turėjo įtakos savijautos pokyčiams? Jei ne, gali būti kad patyrėte perdegimo sindromą. Jei darbas buvo labai intensyvus, patirdavote daug streso, pati sau keldavote ir iš aplinkos gaudavote aukštus reikalavimus, kuriems nuolat reikėjo atitikti, be to po tiek pastangų negaudavote reikiamo/norimo įvertinimo, tikriausiai pervargote. Vangumas, apatiškumas – pasekmės po ilgalaikio streso. Galime galvoti, kad jūsų organizmas nebepajėgus tinkamai kovoti su stresu, tad atsiranda baimė patirti tą stresą, mažėja pasitikėjimas savimi, nes objektyviai nebeturite tiek jėgų susitvarkyti su kasdieninėmis užduotimis. Tikriausiai esate jautresnė nei anksčiau, nuolat dirgli, lengvai susinervinate, neišeina mėgautis kažkokia malonia veikla, kyla nepasitenkinimas savimi – tai pervargimo simptomai. Kaip po kažkokios somatinės/fizinės ligos jaučiamės išsekę ir reikia laiko jėgoms atgauti, taip ir jums šiuo metu reikia laiko ir ramybės, kad atsistatytų nervų sistema. Persivalgymas tokiose situacijose gan dažnas reiškinys, nes per maistą savo kūnui gana lengvai suteikiame malonumą, tad trumpam pasijuntame ir psichologiškai geriau. Tačiau su nuolatiniu persivalgymu gali atsirasti kitų nemalonių padarinių. „Atsistatyti” po ilgalaikio streso galima ir kitais būdais: miegokite 8 val., kiekvieną dieną stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, pastovumas nesukelia streso. Kiek išeina daugiau laiko pabūkite gryname ore, pasivaikščiokite po parką ar važinėkite dviračiu. Svarbu šiuo metu niekur neskubėti ir neskubinti savęs, tam padės dienos plano sudarymas. Gal savo aplinkoje rasite žmogų, kuriam galėtumėte išsipasakoti, jei ne, užrašykite viską, tarsi dienoraštį – išliedama blogas emocijas ir mintis kitam žmogui ar ant popieriaus lapo sau jų pasiliksit jau mažiau. Pasidomėkite relaksacinėmis technikomis, gal patiks relaksacinė muzika. Sumažinkite reikalavimus sau, galite galvoti, kad jums šiuo metu tarsi reabilitacija po sunkių stresinių situacijų, todėl save turite vertinti atlaidžiau. Tiesiog ilsėkitės, užsiimkit ta veikla, kuri jums yra maloni. Turėkite omenyje, kad dabartinė jūsų būsena gali gerėti priklausomai nuo to, kiek pastangų įdėsite į savo „atsistatymo” procesą.

Pagarbiai,

Psichologė Beatričė Liutikaitė