Visiškai nesiseka su merginomis0 (0)
Laba diena,
pamaniau parašysiu ir aš, ir paklausiu specialisto patarimo… Galbūt tai nuskambės juokingai, bet esu vienas tų žmonių, kuris šiek tiek, o gal netgi ir ne šiek tiek, naiviai žiūri į pasaulį. Tiesiog manęs to išmokė knygos… Bet paklausti noriu visai ko kito. Esu studentas ir kaip visi žmonės, taip ir aš, noriu ne tik pats mylėti, bet ir noriu būti mylimas. Jaučiu draugų meilę, artimųjų, bet visiškai nesiseka su merginomis, nors ir nesu kvailas, o ir atrodo išvaizdus esu, bet tiesiog nemoku jų tinkamai užkalbinti… Anksčiau tokios bėdos neturėjau, nes pasitikėjau ne tik savimi, bet ir nebuvau įskaudintas, o dabar tiesiog bijau, kad ir vėl taip pat gali nutikti… Kaip pavyzdys, draugai nutarė iškrėsti man pokštą ir stengėsi padėti susipažinti su viena mergina, kai atėjo laikas pakviesti ją kur nors, nes be galo noriu su ja susipažinti, nesugebėjau ištarti jai nei žodžio, o gyvename šalia ir matau ją beveik kiekvieną dieną (per visą laikotarpį, kai ją matydavau, nesugebėdavau ištarti labas ir pakalbinti ją, nes tiesiog to bijau ir širdis vis bijo, kad nutiks ir vėl ne taip. Žinau, toks požiūris nėra geras, bet nesugebu jo įveikti)… Po to susitikimo ją sutikau kelis kartus, bet tiesiog pasisveikinom ir tiek, o aš taip jos noriu atsiprašyti dėl ano karto, nes juk jei pats nemaloniai jaučiausi, tai kaip jai reikėjo dėl to pasijausti, ir pakviesti kur nors išeiti dviese… Bet vis kai mėginu ją sutikti, atrandu priežastį, kodėl nepasakyti to, ką tikrai noriu pasakyti (kaip pavyzdys, ji galbūt užsiėmusi, ji galbūt kur nors skuba, ji su draugėmis ir t.t.) ir vis išeina taip, kad lieku tikru kvailiu, juk taip ir yra, jei gerai pagalvoji… Tad norėčiau jūsų paprašyti patarimo, kuris padėtų atrasti jėgų ir pagaliau jai pasakyti tai, ką noriu pasakyti. Atrodo jau nusiteikiu tam ir tikrai tą pasakysiu, bet tuo metu jos nesutinku, o kai sutinku ir vėl neberandu tam jėgų, atrodo, tarsi širdis į kulnus nurieda… Ačiū už jūsų atsakymą. :)
Edvardas (vardas pakeistas)
Atsakymas:
Sveikas, Edvardai,
savo laiške rašai, kad nori būti mylimas, kad Tau nesiseka su merginomis, nemoki jų užkalbinti, atrandi priežastis, kaip to išvengti.
Iš Tavo laiško suprantu, kad jauti baimę, nerimą, pasimetimą, kaltę. Mes visi ko nors bijome, tai žmogaus prigimties dalis, ir ją jausti yra natūralu. Tačiau daugumą baimių mes išmokstame, kai susiduriame su pavojumi ar nežinomybe.
Kai tik tai nutinka, tiksliau, kai tai suvokiame, mes, dažniausiai, linkę nuo to „bėgti“, nes šalia jos yra ir visa virtinė nemalonių jausmų: nežinome ką daryti, gailimės už tai ką padarėme ar ko nepadarėme, kaltiname save, vadiname kvailiais…
Drąsa yra ta jėga įveikianti baimę. Suvokus, kad baimė ir nerimas tokioje Tavo situacijoje yra normalūs, atsiranda vietos drąsai, drąsai veikti ir surizikuoti pasikalbėti su mergina. Jai stiprėti gali padėti ir pripažinimas „na taip aš bijau tai padaryti, bet aš taip ir jaučiuosi“. Drąsą augina ir susipažinimas su baime, kokia gi ji, ar bijau kažko viduje (gal ką ne taip pasakysiu, pasimesiu, gal apsijuoksiu) ar išorėje (kaip aš atrodysiu). Gali pabandyti įsivaizduoti savo būsimą susitikimą su ją, pagalvoti, kaip reaguosi vienu ar kitu atveju, jį apgalvoti ir pan.
Nėra tinkamo patarimo, kaip ir pats rašai „tinkamai užkalbinti“ būdo. Tik veikdamas, gali pasakyti tai merginai tą, ką nori pasakyti.
Drąsos Tau!
Psichologas Modestas S.
Svetainė: Tavopsichologas
Išsirink būdą, kuriuo tai padaryt lengviausia. Pvz, kadangi gyvena šalia, parašyk raštelį ir pakviesk kavos ten ir ten, tą ir tą dieną ir valandą.
O pats nueik ten ir lauk jos. Jei ateis, vadinasi, tau netik pavyko perženkti baimę, bet ir pavyko sulaukti teigiamo atsako.
Raštelyje gali apgalvoti ką rašyti, nebijoti, kad pasimesi, kai reiks pasakyti reikiamus žodžius.
Be to,kai įmesi į pašto dėžutę, viskas – darbas padarytas, nebegalėsi sau pasakyti, kad jinai užsiėmus ir taip išvengti pakvietimo.
O kai susitiksi prie arbatos ir įsidrąsinsi, žiūrėk, gal ir atsiprašysi, kad tada jos nepakvietei. Bet užtikink, kad tikrai norėjai, ir ji tau 100% atleis.
O jei ji neateis, niekas nematys tavo skausmo, iškęsi vienas. Be to, jau būsi nugalėtojas vistiek. Nugalėjęs savo, savo baimę. Sėkmės, pamatysi, pavyks. Esu pati moteris, žinau, ką sakau ;)
Na, vaikinas lakia fantazija tikrai nesiskundzia. Tai kodel nepazaidus? Pries prieinant, kiekviena karta pameginti isivaizduoti, jog mergina turi uzsidejusi kokia juokinga skrybelaite su iiilga plunksna, arba kokia virejo kepure pasvirusią į vieną pusę, ar jos rankinukas primena koki personaza , ar telefonas kaip vaikisko sokolado plytele. KAzka tokio nederancio prie aplinkos. Tiesiog „uzdeti” kai ka linksmo, juokingo, otada stebeti, kaip sukyla sypsena ir i klausima, „Kodėl šypsais?” atsakyti, „Tu man labai patinki” :) Planas „B”: merginą mintyse papuošti auksine grandinėle, gėlėmis, perlų vėriniu, apyranke…..ar tuo, kas jai tiktų, giliai įkvėpti ir tada užkalbinti.