Žmogus nori su manim šeimos, bet bijo keisti savo gyvenimo įpročius

0 (0)

Klausimas:

Labas vakaras,
Kreipiuosi į Jūs patarimo. Metus susitikinėju su žmogumi, kuris yra vyresnis 10 metų (man 30, jam 40 – nei jis, nei aš nesame prieš tai turėję šeimų ar vaikų. Kartu negyvename). Abiejų požiūriai į gyvenimą sutapo, abu norime šeimos, turėjome gražius santykius, labai puikiai ir taikiai rasdavome sprendimus į visas keblias bei subtilias situacijas, abu turėjome savo hobius bei laisvalaikį kartu ir atskirai (mes nevaržėme vienas kito). Viskas pasikeitė, kai jis… išsigando. Jis išsigando rimčiau įsipareigoti, prisiimti atsakomybę, o labiausiai būti įskaudintas ir paliktas (jo karti praeitis, kuri, beja, tikrai yra tiesa).
Problema tame, kad žmogus nori šeimos (su manimi), bet jo baimė keisti savo gyvenimo įpročius skaudina tiek jį patį, tiek mane. Šis žmogus man yra be galo brangus ir tiesiog nebežinau kaip elgtis, kad padėčiau tiek jam, tiek sau.

Busiu be galo dėkinga už bet kokią pagalbą.
Pagarbiai,
Elvyra (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveiki,
Laiške jaučiama, jog daug atidavėte, investavote ir labai tikite dabartinių romantinių santykių ateitimi. Vis dėlto susitikus ir vystant romantinius santykius dviem subrendusiom, turinčiom daug ir įvairios (kartais, kaip minėjote ir labai skaudžios) patirties yra nelengvas išbandymas. Tačiau jūsų atvirumas, bendros pastangos gali padėti judėti į priekį.

Savo laiške nepaminėjote, kiek laiko esate drauge? Jei kartu jūs dar trumpą laiko tarpį tikriausiai antroji pusė, nusprendė pasitraukti jausdamas spaudimą savo asmeniniai erdvei, kurią iki jūsų buvo sukūręs. Tačiau jei jūs jau ilgą laikotarpį drauge ir jūsų antroji pusė nusprendė, jog jis nebenori įsipareigoti, galbūt buvo kažkas, kas jį itin paveikė ir privertė priimti tokį sprendimą. Verta pagalvoti, kas šiuo metu jūsų santykuose vyko kitaip, nei anksčiau.

Bet kokiu atveju brandi, susiformavusi asmenybė ne taip lengvai prisitaiko, nebėra tokia lanksti. Tuo labiau patirtis, dažnas žmogaus noras žvalgytis, „likti” praeityje labai trukdo būti čia ir dabar, mėgautis ir priimti naują patirtį. Labai teisinga palikti vienas kitam asmeninę erdvę, įpročius, kuriuos tiek daug metų palaikėte, kas užtikrins vidinį saugumą. Todėl ir toliau mylėdama savo žmogų pasistenkite priimti,suprasti jį tokį, koks jis yra, be spaudimo, keliamų sąlygų.

Sprendžiant santykių sunkumus svarbiausia būtų nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti, kad viskas būtų išgirsta, ir daugiau nebenutylėta, nes dažnai daug susikaupus priimame neapgalvotus sprendimus. Paklauskite antrosios pusės: „Kas verčia jį manyti, jog jis bus paliktas, įskaudintas?”, „Kas santykiuose jį labiausiai neramina?”, „Kokie bendro gyvenimo pokyčiai labiausiai gąsdina?”, „Ką jūs drauge galite padaryti, kad jis jaustųsi saugiau?”. Bet kokiu atveju tiek jūsų antrajai pusei, tiek jums verta priimti ir tai, jog nesate garantuoti dėl sėkmingos santykių ateities, laimingos pabaigos. Bet daug labiau galime gailėtis nepabandę, nei pabandę ir dar labiau praturtinę savo gyvenimo knygą.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com