Alfredas Adleris  „Gyvenimo mokslas“ (2011)
Leidykla: Margi raštai

Tai vienas iš populiariausių Adlerio veikalų. Autorius atskleidžia, kaip ankstyvoje vaikystėje susiformuoja  asmenybės prototipas, kuris lemia viso vėlesnio gyvenimo stilių. Adleris, vadinamas Vakarų pasaulio Konfucijumi, teigia, kad visų bėdų priežastys yra trys: išlepinti vaikai, per daug šiurkštus elgesys arba fizinė negalia. Laimingas žmogus, tai žmogus išmokęs menkavertiškumą kompensuoti socialiai priimtinais būdais.

Knygoje paprastai ir aiškiai išdėstoma individualiosios psichologijos teorija, aprašomi diagnostikos metodai, bei praktiniai pagalbos žmogui būdai.

Leidinyje, atskira knygele „Homoseksualumo problema“, autorius glaustai aptaria žmogaus homoseksualumo kaip seksualinio iškrypimo prigimtį ir jo terapiją.

Kelios citatos:

„Tik drąsūs, savimi pasitikintys ir pasaulyje tarsi namuose besijaučiantys žmonės gali išpešti naudos ir iš palankių, ir iš nepalankių gyvenimo aplinkybių. Jie niekada nebijo. Jie žino, kad gyvenime pilna sunkumų, bet žino ir tai, kad juos įmanoma nugalėti. jie pasiruošę spręsti visas gyvenimo problemas, kurios dažniausiai būna socialinės prigimties. Žmogus visuomet turi būti pasiruošęs socialiniam elgesiui.“ (28-29p.)

„Visuomenės pažangos istorija – tai žmonių bendradarbiavimo, siekiant įveikti savo nepakankamumą ir trūkumus, istorija. Visi žino, kad kalba yra socialinis išradimas, bet tik nedaugelis supranta, kad asmeninis nepakankamumas buvo šio išradimo motina.“ (43-44p.)

Dažnai pastebime, kad menkavertiškumo kompleksas renkantis sutuoktinį pasireiškia pasirenkant daug vyresnį už save asmenį ar žmogų, netinkamą santuokai, pavyzdžiui, vedusį vyrą arba ištekėjusią moterį. Tokiai atvejais galime įtarti, kad žmogus tiesiog bijo sudaryti normalią santuoką. (63p.)

Visą knygos citatų santrauką rasite čia

loading...