Įvaizdis
Įvaizdis niekuomet nekuriamas sau. Todėl šalia jį sudarančių savybių, ne mažiau svarbu yra tai, kaip tas savybes vertins stebėtojai, kuriems įvaizdis kuriamas.
Žmogaus įvaizdis atlieka dvi funkcijas. Pirma, tai yra tarsi priemonė padedanti atrinkti, pritraukti žmones, kuriems norime patikti, kurių dėmesys mums yra svarbus. Antra, tai yra efektyvi saviraiška.
Stebėtojai geriau vertins tas įvaizdžio savybes, kurios bus naudingos jų tikslams ir prasčiau vertins tas savybes, kurios gali trukdyti juos pasiekti.
Būtina įvaizdžio valdymo sąlyga yra savęs atskyrimas nuo įvaizdžio. Mus valdo viskas su kuo mes susitapatiname. Įvairiose situacijose tas pats žmogus aplinkiniams gali pateikti laisvo menininko, dalykiško verslininko, rimto intelektualo ar vakarėlių liūto įvaizdį. Tačiau joks įvaizdis negali atspindėti visko, kuo žmogus yra. Žmogus visuomet yra daugiau nei bet kuris vienas įvaizdis.
Žmogus, kuris iki galo nežino, kas jis yra, laikosi įsikibęs vieno savo įvaizdžio, nes tas įvaizdis suteikia apibrėžtumo, priklausymo tam tikrai grupei ir saugumo jausmą.
Nėra tokio įvaizdžio, kuris leistų įtikti visiems žmonėms visose situacijose. Dažniau ar rečiau, priklausomai nuo situacijos, įvaizdžius pageidautina keisti. Tai nėra veidmainystė. Juk keistai atrodytų žmogus, kuris vienodai elgtųsi ir darbe, ir pliaže ir bendraudamas su savo tėvais ir bendraudamas su savo vaikais.
Žinoma, kiekvienoje situacijoje galime bendrauti ir elgtis „kaip išeis“. Bendravimas „kaip išeis” nereiškia nei natūralumo, nei nuoširdumo. Tai tiesiog reiškia tingėjimą pagalvoti apie tai, ką ir kodėl darome.
Norėdami konkrečioje situacijoje suformuoti efektyvų savo įvaizdį, turime atsakyti į keletą klausimų:
- Kokia yra tikslinė grupė/asmuo? Kam norime padaryti įspūdį, kokie tai yra žmonės, ko jie siekia toje situacijoje?
- Kokios savybės yra svarbios tikslinei grupei? Visais atvejais įvaizdį sudaro stebimi žmogaus aspektai – apranga, elgesys, kalbos tonas, aptariamos temos, naudojamas žmogaus žodynas, klausimosi būdas ir t. t. Skirtingos tikslinės grupės kreipia dėmesį į skirtingas savybes.
- Kaip tikslinė grupė interpretuoja tas savybes? Pvz. Solidus politikas, tinkamais žodžiais ir intonacijom aptariantis aktualias temas bus įdomus verslininkams ir visai gal būt nuobodus jaunimui, kur labiau tiks megztinukas, daug šypsenų, paprasti žodžiai ir linksmos temos.
Įvaizdis turi būti įtikinamas. Taip yra kai jis:
- Pagrįstas kokybiška informacija. Remiamasi gausiom žiniom apie tikslinę grupę. Būtina žinoti grupės vertybes, jos narių naudojamus vertinimo kriterijus, žinoti savybes kuriom skiriamas didžiausias dėmesys.
- Gerai įvaldytas. Įvaizdžio pateikimas yra įgūdis kuris atsiranda praktikuojantis. Pripratus viskas vyksta puikiai ir automatiškai.
- Suprantamai/adekvačiai susijęs su stebėtojo lūkesčiais. Kiekvieno žmogaus atžvilgiu mes turime tam tikrų lūkesčių. Jei žmogaus elgesys labai nukryps nuo to ko mes tikimės, kad ir teigiamai, mes įtariai suklusim. Pvz., jei nepažįstamas žmogus su mumis pradės elgtis iškart pernelyg draugiškai, mums tai nebus suprantama ir todėl įtartina.
Kiekvienas įvaizdis tėra tik įrankis, kuris padeda mums optimaliai bendrauti su kitais žmonėmis tam tikrose situacijose.
Parengta pagal:
Visvaldas Legkauskas (2012). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 183-191 p.