Apie žiemišką meditaciją ir tykius jos džiaugsmus

Pasnigus ir paspaudus šaltukui (na gerai, minus dvidešimt – jau nebe šaltukas, o visas šaltis), reaguojama įvairiai. Vieniems kyla pagunda keiktis ir keikti viską iš eilės: šaltį, Lietuvos klimatą, kelininkus, kuriuos „žiema pastoviai užklumpa nepasiruošusius“, šildymo sąskaitas ir t.t.

Kiti gi puola į aktyviąsias žiemos pramogas – slidinėjimą, čiuožimą pačiūžomis ir t.t.

Man, asmeniškai, kad ir kiek esu pozityvi, leidimasis nuo kalno slidėmis ar rogutėmis asocijuojasi ne su palaima ir lenktynėmis su vėju, bet su nušalusiais skruostais ir fizinėmis traumomis. Tačiau žiema man patinka. Todėl, kad, kaip sako išmintingi žmonės, nėra blogo oro – yra netinkama apranga ir blogas požiūris. Tik jis mus ir padaro nelaimingus.

Žiemą gamta ilsisi. Neretai žiemą daugelis pajunta kaip juos apima keistas tingulio jausmas. Net ne tingulys, o tikrų tikriausia apatija. Ją dar vadina letargo miegu, žiemos depresija. Tačiau kas, jei šią būseną pavadinsim saldžia tinginyste? O galbūt tai organizmo poreikis fiziniam ir protiniam poilsiui?

Žiemą yra daug su niekuo nesulyginamų malonumų net ir ne adrenalino fanatikams:

• Žiūrėjimas į apsnigtas egles bei apšerkšnijusius medžius. Jie turi tokio ypatingo žavesio ir veikia hipnotizuojančiai. Medžiai bet kuriuo metų laiku yra savaip gražūs, tačiau „žieminiai“ turi savy kažkokią magišką galią prikaustyti dėmesį. Kartais, važiuodama automobiliu per apsnigtą mišką, sustoju šalikelėje ir žiūriu…
• Sningantis sniegas. Sėdėti atsirėmus pasirėmus į palangę ir iš apačios stebėti atskriejančias snaiges. Arba einant gatve jausti kaip snaigės nutupia ir ištirpsta ant veido, žiūrėti kaip balti pūkai užkloja visus horizontalius paviršius.
• Soti sriuba ar troškinys. Turbūt jokiu kitu metų laiku soti, rieboka, tiršta sriuba taip nepradžiugina ir nesuteikia tiek palaimos, kaip šaltą žiemą. Ir dėl kalorijų nebaisu – šaltis jas tirpdo.
• Rankdarbiai arba gera knyga.
• Šiltas pledas ir pietų miegas.
• Žiemą labai gera būti namuose (skirtingai nei vasarą). Nieko tokio, jei namuose nėra židinio – žvakės liepsna taip pat atstovauja ugnies stichijai ir suteikia nei kiek nemažiau jaukumo. Todėl deginkite jas kuo dažniau ir pačias įvairiausias (pietaujant, vakarieniaujant, ant rašomojo stalo, svetainėje, miegamajame).

Žiemą sulėtėja tempai, išnaudokite šią laikiną apatiją poilsiui ir savianalizei. Jei jaučiatės nelaimingas ir/ar jums be galo nuobodu, gal ne žiema kalta? Greičiausiai ji kaip gera prichoterapeutė švelniai parodo jūsų pačių silpnąsias puses? Gal tai – ženklas, kad turite kažką savyje keisti – vertybes, įpročius, gyvenimo būdą, mintis?

Gražios ir vertingos ŽIEMOS!

Asta Buvytienė | psichologijoscentras.lt
Psichologė
Asta.budvytiene@yahoo.com
Iliustracija: Paul Itkin