fbpx

Ar mokslas kliudo tikėti Dievu?
0 (0)

Pope Francis Holds His Weekly Vatican Audience

Vienas svarbiausių ir labiausiai intriguojančių praėjusios savaitės įvykių mokslo pasaulyje – tai Romos katalikų bažnyčios vadovo kalba, pasakyta Vatikano popiežiškosios akademijos susirinkime. Šventasis Tėvas Vatikane susirinkusiems mokslininkams pabrėžė, jog mokslinė Visatos atsiradimo teorija, kitaip vadinama didžiuoju sprogimu, bei Charleso Darwino evoliucijos teorija neprieštarauja Bažnyčios mokymui ir dargi yra suderinamos su katalikiškąja pasaulio sukūrimo versija.

Be to, anot Popiežiaus Pranciškaus, didysis sprogimas yra, būtent, Dievo planas. Kitaip sakant: „Dievas sukūrė gyvybę ir leido kiekvienam gyvam padarui vystytis pagal gamtos dėsnius, kuriuos davė Kūrėjas“, – aiškino Šventasis tėvas.

Beje, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinis Popiežius taip pat atėjo iš mokslo pasaulio. Buvęs Buenos Airių arkivyskupas jėzuitas Jorge Mario Bergoglio yra chemijos mokslų magistras. Maža to, jėzuitų ordinas ypač iškelia mokslo svarba, tad dažnas brolis be teologinio išsilavinimo dar yra įgijęs ir pasaulietišką. Tarp jėzuitų yra gausybė: praktikuojančių gydytojų, chemikų, fizikų, matematikų ar net teatro meno atstovų.

Kita vertus, kol kas dar anksti spėlioti, kokios tiksliai įtakos Popiežiaus kalba turės mokslininkams save vadinantiems naujaisiais ateistais. Mat pastaruoju metu sparčiai plito aršus naujųjų ateistų judėjimas, kuriame dalyvauja rimčiausi pasaulio mokslo vyrai, daugiausia fizikai, biologai, chemikai. Šio judėjimo vėliavnešiai: Richardas Dawkinsas, kurio knygos „Dievo iliuzija“ bei „Magiškasis pasaulis“ visai neseniai buvo išleistos ir lietuvių kalba, taip pat Danielis Dennettas, Samas Harrrisas, Stephenas Hawkingas, Christopheris Hitchensas iki šiol kategoriškai neigė religiją ir teigė, jog vienintelis patikimas kelias į tiesą yra gamtos mokslai. O jie nieko, išskyrus materiją, daugiau neapčiuopė.

Tiesa, dar iki pastarosios Popiežiaus Panciškaus kalbos, matėme ir kitą judėjimą, kuriame būrėsi mokslininkai, buvę aršūs naujieji ateistai, atsivertę į tikėjimą. Tarkime, ilgą laiką tikėjimą ir religiją neigęs buvęs žmogaus genomo projekto vadovas Francisas Collinsas, su kolegomis iššifravęs žmogaus mįslę, perėjo į tikinčiųjų stovyklą ir sėdo rašyti knygos „Dievo kalba“, kuri jau išleista ir lietuvių kalba. Šioje knygoje buvęs aršus tikinčiųjų priešininkas F.Collinsas ragina skaityti Dievo kalbą, tai yra tyrinėti gamtą ir Visatą bei derinti tikėjimą prie mokslo žinių.

Dievą prisipažino atradęs ir praeityje aršus naujasis ateistas Oksfordo universiteto profesorius, molekulinės biologijos daktaras Alisteris McGrathas. O buvęs Cambridge’o universiteto matematinės fizikos profesorius Johnas Polkinghorne’as (dalyvavęs tyrinėjant mažiausią žinomą dalelę kvarką) po ketvirčio amžiaus metė mokslininko karjerą ir tapo anglikonų dvasininku. Beje, jo knyga „Kvarkai, chaosas ir krikščionybė“ vasarą buvo išleista ir lietuvių kalba.

Tiesa, yra ir tokių iškilių mokslo vyrų, kurie jau seniai atvirai kalbėjo apie mokslo ir religijos ryšius. Vienas jų – Nobelio premijos laureatas, elitinio Masačiusetso universiteto technologijos instituto rektorius, fizikas Charlesas Townesas.

Pasaulyje C. Townesas yra žinomas kaip radarų kūrėjas. Jis taip pat sukūrė ir pirmąjį kvantinį mikrobangų generatorių – mazerį, kiek vėliau – lazerį, domėjosi infraraudonąja astronomija ir įrodė, kad Visatoje gausu organinės medžiagos.

Beje, įdomu tai, kad, nepaisant kitų kolegų mokslininkų skeptiško požiūrio į religiją, C. Townesas viešai prisipažino, jog visų jo istorinių atradimų įkvėpimo šaltinis buvo Dievas. Todėl jis visą gyvenimą lankė Bažnyčią, o Bibliją laikė istorijos metraščiu, neprieštaraujančiu šiuolaikiniam mokslui.

O štai visų laikų garsiausias fizikas Albertas Einšteinas apie religijos ir mokslo supriešinimą yra pasakęs taip: „Mokslas be religijos yra luošas, o religija be mokslo – akla“.

Beje, įdomu tai, kad šiuo metu elitiniuose pasaulio universitetuose šalia mokslo centrų kuriasi religijos ir mokslo centrai, kurių vadovais dažnai tampa iškiliausi mokslininkai, buvę naujieji ateistai.

JAV nacionalinė mokslų akademija ir JAV mokslo pažangos asociacija sukūrė gausybę projektų dialogui tarp mokslo ir religijos plėsti: Čikagos universitete buvo įsteigtas Religijos ir mokslo centras, o Berklio, Cambridge’o ir Prinstouno universitetuose Teologijos ir mokslų centrai. Juose specialiai įsteigti naujų profesorių, atsakingų už mokslo ir tikėjimo derinimą, etatai.

Kita vertus, svarbu akcentuoti, kad mokslas ne visada buvo tolimas nuo religijos. Juk dar ankstyvaisiais viduramžiais mokslo ir žinių židiniais buvo ne kas kita, o vienuolynai ir bažnyčios. Jėzuitų ordinas steigė kolegijas ir universitetus tiek Europoje, taip pat ir Vilniuje, tiek Amerikoje. Deja, vėliau Bažnyčia ėmėsi represijų prieš mokslą, pradėjo persekioti mokslininkus ir XVII a. galutinai išsiskyrė mokslo ir Bažnyčios keliai.

O paskui Europoje susikūrė pirmosios mokslo draugijos, kurios tapo savotišku savisaugos nuo Bažnyčios persekiojimo institutu. XIX a. tarp mokslo ir tikėjimo buvo nubrėžtos jau labai aiškios ribos. Tiesa, jei iki C. Darwino buvo manoma, jog Kūrėjo buvimas yra įrodytas, tai vėliau gausėjo gretos manančiųjų kitaip.

Bet, kaip yra pastebėjęs Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, fizikas, profesorius Jonas Grigas, nors jau įkopėme į XXI a., iki praėjusios savaitės tiek Bažnyčia, tiek mokslo elitas vengė kalbėti apie tai, kiek moksliniai tyrinėjimai yra suderinami su žmogaus dvasiniais įsitikinimais. O ir retas lietuvis kunigas stengėsi bendrauti su mokslo žmonėmis. Negana to, kaip pastebėjo profesorius: „Iki šiol kai kurie kunigai per pamokslus ir toliau aiškindavo, esą išsimokslinimas kliudo tikėti Dievą. Bet tokiu būdu dvasininkai parodydavo, kad tikėti Dievą gali tik neišsilavinę, tamsūs žmonės. Tuo tarpu mokslo pasaulyje vyksta stulbinami pokyčiai, kasdien plaukia informacija apie atradimus mikropasaulyje, apie kitokią žmogaus ir Visatos sampratą. O religija, deja, iki šiol stagnavo“.

Tikėtina, kad po praėjusios savaitės Popiežiaus kalbos mokslininkams, mokslas ir religija pradės naują dialogą.

Jonė Kučinskaitė, „Žiniasklaidos komentaras“
Šaltinis: ziniuradijas.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.