Ateina tikra žiema: 4 įpročiai, kuriuos pakeitus avaringumas keliuose sumažėtų
Spustelėjęs šaltis ir iškritęs sniegas prognozės – ženklas vairuotojams, kad prasideda tikra žiema. Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ skambučių centras šiandien sningant registruoja apie 13 proc. išaugusį transporto žalų skaičių palyginti, su praėjusios savaitės įprastu srautu, o draudimo ekspertai pataria kelionėms automobiliu planuoti dvigubai daugiau laiko. „Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį į tam tikrus ydingus vairuotojų įpročius, kuriuos pakeitus avarijų žiemą galėtų sumažėti mažiausiai dešimtadaliu.
Ilgametė „Lietuvos draudimo” statistika rodo, kad žiemą avarijų keliuose augimą labiausiai lemia pirmas iškritęs sniegas, plikledis, taip pat po ilgiau užsitęsusio sauso, nesniegingo periodo pasirodę krituliai. Staigios orų permainos eismo įvykių skaičių šalies keliuose gali padidinti nuo 50 iki 70 procentų.
Bendrovės duomenimis, šią žiemą per parą vidutiniškai įvyksta 172 eismo įvykiai – 5 proc. daugiau negu 2016-ųjų žiemos sezonu. Didžiausią eismo įvykių skaičių šią žiemą „Lietuvos draudimas“ fiksavo prieš pat Kalėdas – gruodžio 21-ąją, iškritus pirmam gausiam sniegui: tą dieną avarijų skaičius išaugo kone dvigubai – iki 320-ies. Bendrovės duomenimis, didėja ir vidutinės žalos suma – šiemet ji jau perkopė 720 eurų ribą.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio, avarijos žiemą dažniausiai kyla ne tik dėl to, kad vairuotojai neįvertina saugaus atstumo, greičio, savo vairavimo įgūdžių, bet ir todėl, kad skubėdami neatlieka elementarių pasirengimo kelionei veiksmų.
„Spustelėjus šaltukui bemaž kasdien kelyje tenka stebėti važiuojančius automobilius netvarkingai nuvalytais apšerkšnijusiais langais. Rodos, smulkmena, tačiau tai gali tapti viena iš nelaimės kelyje priežasčių. Jei skubantys vairuotojai žiemą pakeistų kelis ydingus įpročius, nemalonių situacijų, streso, o taip pat avarijų žiemą galėtų gerokai sumažėti“, – sako A. Juodeikis.
Vairuotojų įpročiai, kurie didina avaringumą žiemą:
1. Nenuvalyti apšerkšniję automobilio langai. Tie vairuotojai, kurie prieš sėsdami prie vairo, nuvalo tik nedidelį priekinio ir šoninių stiklų dalį, smarkiai rizikuoja. Geras matomumas – svarbiausia saugumo sąlyga, todėl rekomenduojama nuvalyti visus apledėjusius automobilio langus, taip pat veidrodėlius, priekinius ir galinius žibintus. Statistika liudija, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje – beveik kas antra mūsų šalyje registruota transporto priemonė yra senesnė nei 15 metų. Vadinasi, ne visi automobiliai turi automatines veidrodėlių, langų pašildymo sistemas, todėl tuo pasirūpinti reikia patiems vairuotojams.
2. Ant automobilio paliktos sniego pusnys. Kone kasmet žiemą būna dienų, kai per parą gali iškristi 10 ir daugiau centimetrų sniego. Gausiau pasnigus vairuotojams tenka paplušėti valant pusnis ir nuo savo automobilių. Tačiau dalis vairuotojų skubėdami neretai sniegą palieką ant automobilio kapoto ar stogo. Toks įprotis kelia grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Pirmiausia, važiuojant ar stabdant sniegas nuo stogo gali kristi ant priekinio automobilio stiklo. Be to, sniegas nuo automobilio gali byrėti ant kitų automobilių, važiuojančių iš paskos. Tokios situacijos blogina kelio matomumą, gali išgąsdinti vairuotojus, ar net apgadinti transporto priemones, jeigu sniegas yra apledėjęs.
3. Žiemai neparuošta valytuvų sistema. Šaltuoju metų laiku valytuvams ir jų sistemai tenka padidintas darbo krūvis: įvairūs krituliai – nuo lietaus, šlapdribos iki pūgos, greitai besikeičianti oro temperatūra ir itin dideli šalčiai reikalauja, kad ji veiktų nepriekaištingai. Tam reikia kokybiškų valytuvų, jų guma turi būti nepažeista. Taip pat labai svarbu pasirūpinti langų valymo skysčiu, kuris neužšaltų esant itin žemai neigiamai temperatūrai. Lietuvoje orai yra labai permainingi, tad vos per vieną naktį temperatūra gali pasiekti dviženklį skaičių. Valytuvų mechanizmus irgi reikia prižiūrėti bei sutepti – ypač senesnių modelių automobiliuose, nes ypač galiniai valytuvai linkę užrūdyti ir užstrigti.
4. Nuolatinis skubėjimas. Žiemą, ypač sudėtingomis oro sąlygomis – esant plikledžiui, siaučiant pūgai – rekomenduojama kelionei numatyti du kartus daugiau laiko negu įprastai. Vos įsėdus į automobilį sunku įvertinti, kokia kelių būklė šiandien, todėl vairuotojams dažnai tenka taikytis prie kelio sąlygų jau pradėjus kelionę. Skaičiuojama, kad važiuojant snieguotu keliu stabdymo atstumas išauga du kartus ar net daugiau, o ant tilto ar viaduko susiformavusį plikledį vairuotojai dažniau ne pastebi, bet pajaučia jau stabdydami. Paprasčiausias patarimas – neskubėti. Juk ir pėsti nelakstome apsnigtais, slidžiais šaligatviais. Žiemą vairuojant automobilį rekomenduojama važiuoti lėčiau, įsibėgėti ir stabdyti pamažu, manevrams kelyje skirti daugiau dėmesio.
Staiga pasikeitusios sąlygos šalies keliuose ir gatvėse ypač nelengvu išbandymu tampa tiems, kuriems tai – pirma žiema už vairo. Vairuotojai, dar neturintys vairavimo šaltuoju metų laiku įgūdžių, savo keliones turėtų planuoti ir joms ruoštis dar atidžiau.