Hipnotizuoti Mariją0 (0)
Richard Bach „Hipnotizuoti Mariją“ (2012)
Išleido: Trigrama
Šią knygą: Galite įsigyti pas mus!
Džeimis Forbsas mėgsta viską kas turi sparnus, jis yra skraidymo instruktorius, dangų įsimylėjęs aviatorius. Jo pamokos yra ne visai tradicinės pamokos, išties jis užsiima ir kai kuo kitu. Jis pasakoja apie hologrametrinę areną, apie kūrybines daleles imadžonus, kurie poliarizuojami mūsų valios virsta konceptonų sankaupomis. Gali pasirodyti, kad jam ne visi namie, tačiau gerą instruktorių iš plaukų spalvos pažinsi (žili).
Permatęs pasaulio egzistencijos esmę, Džeimis mokina, kad mes nesame tik dvikojai padarai, vaikštantys ant auštančios lavos rutulio, vienoje iš daugelio planetų, ne, po mūsų kauke egzistuoja Gyvenimas – amžinas, begalinis ir tikrasis „aš”.
Pasitelkdamas reliatyvumo koncepciją, kvantinę mechaniką, stygų ir hipnozės teorijas autorius atveria pasaulio vaizdą kaip mirijadomis įtaigų išpintą kalėjimą. Tapę savo įsitikinimų įkaitais žmonės nebemato daugiamatės būties turtingumo.
Hipnozė yra ne kas kita, o tik priimtos įtaigos. Kiekvienas sąlyčio taškas su nuotrauka, paveikslu, kino filmu, kompiuteriu, knyga, radiju, telefono skambučiu, pasaka, diskusija, valgiaraščiu, paskaita, žurnalu, žaidimu, patarimu ar santykiais verčia mus keisti mąstymą. Įtaiga yra visa tai, kas verčia mus mąstyti kitaip.
Jei esame užhipnotizuoti, tai galime save ir athipnotizuoti. Tereikia užduoti sau tinkamus klausimus. Ir tada, nors ir negali atsakyti žvelgdamas į save veidrodyje žmogus, kas pasikeitė, bet aiškėja, kad dabar jis geba atlikti tai, ką anksčiau vadino stebuklais.
Visas mūsų pasaulis susideda iš priimtų pasiūlymų. Pasiūlymais patikima, jie tampa įsitikinimais, o šie – mūsų visiškai asmenine kasdiene tiesa. Pozityvios tiesos: „aš galiu“ – atveria kelią tolesnėms įtaigoms. Negatyvios tiesos: „aš negaliu“ – užkerta kelią ir įsitvirtina kaip mūsų ribos.
„Bet kada galime pakreipti savo istoriją bet kuria kryptimi, tačiau tikėjimas laiku ir erdve yra mūsų jūra, mūsų scena, ir kai tik pamirštame, kad galime ką keisti, gyvename sustabarėjusiame, o ne kūrybiškame transe.”
„Dailininkas žvelgia į drobę.
Pamerkia teptuką į dažus.
Brūkšteli dažuotu teptuku per drobę.
Dailininkas žvelgia į drobę.
Pamerkia teptuką į dažus.
Dailininkas žvelgia į drobę.
Potėpis po potėpio. Kiekvieną gyvenimo dieną.
Štai kaip tai vyksta.
Čia tavo dažų kibirėlis … kuriame sukasi įtaigų verpetas. Čia – teptukas. Pamerk jį į tai, ką pripažįsti esant tiesa. O čia tavo drobė – ją vadiname gyvenimu.”
„Negalime žaisti ledo rutulio be ledo ir ritmušos, negalime žaisti šachmatais be lentos ir figūrų, negalime žaisti futbolo be aikštės ir vartų, negalime gyventi Žemėje nepatikėję, kad esame gerokai labiau apriboti nei atrodo.”