Kaip užauginti genialų vaiką: trys vunderkindų tyrimų išvados

„Gabaus matematikai jaunimo tyrimo“ („Study of Mathematically Precocious Youth“, SMPY) projektas prasidėjo 1971 metais, po to, kai psichologijos profesorius Julianas Stanley’is Johnes Hopkins universitete sutiko visai jauną bet siaubingai nuobodžiaujantį vaikiną Josephą Bates’ą. Dvylikametis paauglys taip pralenkė savo bendraamžius, kad tėvai nusiuntė jį į universitetą studijuoti informatikos. Pabaigęs programą anksčiau už studentus, Batesas galiausiai pradėjo jiems dėstyti FORTRAN programavimo kalbą. Sulaukęs 17 metų, jis gavo bakalauro ir magistro laipsnius, o vėliau tapo vienu iš dirbtinio intelekt kūrimo pionierių. Šio jaunuolio pavyzdys įkvėpė tyrėjus pradėti projektą, kuris padėtų suprasti, kaip galima išauginti įžymius mokslininkus, inžinierius ir verslininkus, pasakoja Nature.

Batesas tapo Stanley’io tyrimo, – vykdomo jau 45 metus ir kuris yra ilgiausiai vykstantis tokio tipo tyrimas, – „nuliniu studentu“. SMPY mokslininkai ieško jaunesnių nei 13 metų išskirtinai gabių vaikų ir seka jų raidą visą gyvenimą. Eksperimente dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių, tapo daugiau nei keturių šimtų mokslinių darbų ir knygų pagrindu ir suteikė svarbius duomenis apie tai, kaip reikia rasti ir vystyti mokslo, technologijų inžinerijos ir matematikos talentus – šios disciplinos JAV ugdymo sistemoje vadinamos bendru akronimu STEM.

SMPY rezultatai ne visai sutampa su idėja, kad sėkmė visų pirma priklauso nuo praktikos ir aukštumų gali pasiekti visi, jei tik pakankamai stengsis. Kaip rašo Nature, projekto dalyvių pavyzdys rodo, kiek talentingų ir išskirtinių asmenybių, gavusių atitinkamą palaikymą, įtaka visuomenėje viršija likusiųjų įtaką. „Vaikai, kurių stojamojo egzamino į universitetą rezultatai buvo tarp 1% geriausių, dažniausiai tampa žymiais mokslininkais, top menedžeriais iš Fortune 500 sąrašo, federaliniais teisėjais, senatoriais ir milijardieriais“, – komentuoja vienas iš SMPY tyrėjųJonathan Wai.

Remiantis SMPY statistika, aukšti kognityviniai gabumai, pasireiškę ankstyvame amžiuje, daro didesnę įtaką būsimiems pasiekimams, nei aplinkos faktoriai, tarkime, socialinis ekonominis statusas. Būtent todėl mokslininkai primygtinai tvirtina, kad būtina ugdyti ir padėti talentingiems mokiniams nuo vaikystės. Pasak tyrėjų, anksčiau naudoti ypatingų sugebėjimų išaiškinimo būdai – tarkime, atranka pagal IQ testo rezultatus – pasirodė neadekvatūs. Štai kelios bendros išvados apie tai, kas išties padeda įvertinti ir vystyti vaiko gabumus.

Erdviniai gebėjimai

Užuot bendro intelekto lygio mokslininkai siūlo kreipti dėmesį į labiau specifinius įgūdžius, interesus ir kitus faktorius. 1976 metais Stanley atliko 563 trylikamečių berniukų, pademonstravusių 0,5% geriausių SAT testų rezultatų, erdvinių gebėjimų tyrimus. Teste reikėjo suprasti ir įsiminti erdvėje esančių objektų santykius, lyginti juos tarpusavyje, nustatyti objektų skersinio pjūvio formą ir taip toliau. Vėlesni tyrimai, atlikti, kai dalyviams sukako 18, 23, 33 ir 48 metai, patvirtino, kad erdvinių testų rezultatai gerai atspindėjo sėkmę moksle ir tolesnėje karjeroje.

Tyrimo bendraautoriaus, psichologo Davido Lubinsky’io teigimu, mokiniai ir studentai, kurių matematiniai ir verbaliniai gebėjimai tik vidutiniai, tačiau kurių erdvinių testų rezultatai aukšti, dažnai tampa žymiais inžinieriais, architektais ir chirurgais.

Aplinka

Bateso, kuris mokykloje jautėsi esąs ne savo rogėse, tačiau pražydo universitete, pavyzdys rodo, kad talentingiems vaikams gali būti labai svarbu praleisti kelias mokyklos klases ir gauti galimybę vystyti atitinkančioje jo lygį aplinkoje. 2013 metais publikuotas tyrimas rodo, kad vaikams, praleidusiems mokyklos klasę/klases, labiau tikėtina pasiekti daktaro laipsnį, nei tokiems pat protingiems vienmečiams, kurie mokėsi sąžiningai mokėsi mokykloje visus etapus. „Kai kuriems vaikams, – sako Lubinsky’is apie ugdymo programą, – nereikia ko nors naujo ir inovatyvaus. Jiems tiesiog anksčiau reikia to, ką turi kiti“.

Nors kai kurie tėvai ir dėstytojai mano, kad spartesnis vystymasis gali pakenkti vaikui, „atimti vaikystę“ ar palikti baltas bendrų žinių spragas, tyrėjai mano, kad akceleracija naudinga daugumai gabių vaikų tiek socialine ir emocine prasme, tiek ir akademinių bei profesinių pasiekimų prasme, rašo Nature.

Informacijos pasiekiamumas

Projekto SMPY mokslininkai pažymi, kad netgi kuklus įsikišimas – nebūtinai mokyklos klasių praleidimas – suteikia pastebimą efektą. Tie gabūs mokiniai, kurie pažangią mokymo medžiagą ir kitokį ugdymą gaudavo dar iki mokymosi universitete, paskui dažniau publikuoja savo mokslinius darbus, registruoja patentus ir daugiau pasiekia karjeroje, nei tokie pat protingi bendraamžiai, kurie tokių galimybių negavo.

Tuo pačiu mokslininkai skatina vaikams neklijuoti etikečių „apdovanotas“, „talentingas“ ir panašiai. „Geri testų rezultatai rodo, kad žmogus turi gabumų ir jie tam tikru metu sutapo su šiuo konkrečiu testu, – dėsto psichologė iš Kanados Dona Mathews. – Blogas rezultatas faktiškai nerodo nieko“. Mokinio rezultatus gali paveikti įvairiausi faktoriai, įskaitant kultūrinį foną ir psichologinę būseną tikrinimo metu, ypač, jei nuo to daug priklauso. Be to, vertinant vaikus pagal būsimą jų sėkmę, tai gali neigiamai paveikti jų motyvaciją. Kad to nenutiktų, psichologai rekomenduoja įdiegti vaikui idėją, kad jo protas ir talentas – tik pradinis taškas, instrumentas, leidžiantis mesti ir priimti intelektualinius iššūkius. Tuo pačiu tėvams ir dėstytojams derėtų suprasti, kad patys savaime išskirtiniai gabumai sėkmės negarantuoja: talentingiems vaikams, kaip ir prastai besimokantiems, reikia pagalbos.

Ира Соломонова | slon.ru

Parengė Technologijos.lt