Kokios yra dažniausios klaidos diagnozuojant psichikos ligas?

© Callista Images/Corbis

Kad ir kokie tobuli diagnostikos metodai egzistuoja, kad ir kokie išprusę esti gydytojai, kad ir kiek jie patirties turi, diagnozuojant ligas klaidų pasitaiko. Viena būklė panaši į kitą, diagnostikos metodo paklaidos, žmogiškasis faktorius ar kas kita – ir viena diagnozė tuoj pat bus supainiota su kita. Tačiau vyrauja kelios ligos, kurios dažniausiai painiojamos su kitomis.

Ypač tai liečia psichikos sveikatą. Juk būtent šios ligos, jų priežastys ir eiga yra sunkiai įmenamos. Kai kurios jų esti ir labai panašios, pasireiškia tais pačiais simptomais. Puikus pavyzdys – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas. Šios ligos – it skirtingos tos pačios monetos puselės. Tačiau neteisinga diagnozė ypač skaudžiai atsiliepia vaikams – besiformuojančiai, dar nesubrendusiai fiziškai ir protiškai asmenybei.

Abiem sutrikimams būdingas sunkumas sutelkti koncentraciją, susikaupti, mokytis, bendrauti su aplinkiniais. Tačiau obsesinio kompulsinio sutrikimo atveju atsiranda ir koncentracijos pertekliaus periodai, kurie žaloja tiek psichiką, tiek kūną. Abiem sutrikimams būdingas impulsyvumas, tačiau dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo atveju impulsyvumas būna didesnis.

Supainiojus šias ligas, pavojingi tampa medikamentai. Dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromui taikomi vaistai gali smarkiai pabloginti obsesinį kompulsinį sutrikimą turinčio paciento būklę.

Kita dažna klaida – diabetinio streso ir depresijos painiojimas. Žmogus, susidūręs su visą organizmą paveikiančia endokrinine liga, priklausymu nuo medikamentų, daugybe sveikatos apribojimų, patiria milžinišką stresą. O kur dar prastėjanti įvairių organų, sistemų sveikata. Gali išryškėti depresijos simptomai. Tačiau gydyti tokią depresiją tradiciniais medikamentais, neįsigilinus į pamatinę būklę, gali būti ne tik kad netikslinga, bet ir pavojinga. Tad labai svarbu įsigilinti į bendrą paciento sveikatos būklę, ne tik į panašius į depresiją simptomus. Ir padėti pacientui susitvarkyti su pagrindine liga – diabetu.

Dar vienas su psichika susijęs nesusipratimas liečia bipolinį afektinį sutrikimą ir asmenybės sutrikimus. Nepaisant pažangių technologijų, iki šiol vienas geriausių metodų diagnozuoti bipolinį afektinį sutrikimą yra paciento pokalbis su psichiatru. Tačiau pokalbis kartu nėra ir objektyviausias diagnostikos metodas. Tiek bipolinis afektinis sutrikimas, tiek asmenybės sutrikimai yra susiję su kraštutinumais, narciziška asmenybe, tam tikromis elgesio trajektorijomis. Todėl psichiatro apklausa turėtų būti itin kruopšti ir jis turi tiksliai pagrįsti, kodėl diagnozuoja bipolinį afektinį arba asmenybinį sutrikimą.

Šaltiniai:

http://www.medicaldaily.com/children-diagnosed-adhd-could-actually-have-ocd-how-medicating-one-can-have-serious-consequences
http://www.eurekalert.org/pub_releases/2014-06/ada-ddv060214.php
https://www.psychologytoday.com/blog/bipolar-you/201402/misdiagnosis-bipolar-disorder

Parengė Vlmedicina.lt