Meilė ar prisirišimas?

Meilė turi tūkstančius vardų, išraiškos būdų, formų, kaukių ir pakaitalų. Dažniausiai meile skubame vadinti prisirišimo jausmą. Prisirišimo formų taip pat esti įvairių: vartotojo, savininko, vaiko, garbintojo, žaidėjo ir kitų…

Prisirišimas sudėtingai reiškiasi bet kuriuose santykiuose – meilės, draugystės, giminystės ryšiuose. Dažniausiai būtent prisirišimo jausmą mes apibūdiname aukštomis frazėmis, vartodami žodį „meilė”.

Prisirišimas, anot psichologo I. Satorino, kyla iš žmogaus „įgimto” nevisavertiškumo. Iš to, kad mes savęs nepažįstame, esame „nevientisi”, „nepilni”. Būtent todėl bandome papildyti save savo atvaizdu, atsispindinčiu nuo išorinės realybės – draugo arba partnerio.

Straipsnyje „Prisirišimas su meilės kauke” (www.progressman.ru) I. Satorinas siūlo pabandyti savo mintyse žodį „meilė” pakeisti žodžiu „prisirišimas” – ir taip „pasitikrinti”, ar, manydami, jog mylime kitą, iš tiesų nesiekiame savanaudiškų tikslų. Arba galbūt kitas, kuris prisiekinėja mus mylįs labiau už viską, iš tiesų tik šitaip bando slėptis nuo savo vidinio nerimo ir skausmo.

Vartotojas

Vartotojo „meilė” – kai vienas žmogus nuoširdžiai mėgsta naudotis kitu savo reikmėms. Vartotojas tiesiog pasiima tai, ko jam reikia iš santykių, o toliau užsiima kuo nors kitu, nes naudotis „daiktu” nuolat būtinybės nejaučia.

Jeigu iš Vartotojo laukiama stabilumo, prasideda problemos. Iš žmogaus, kuris „myli” jus tokia „meile”, stabilių santykių neverta tikėtis. Todėl, kad Vartotojas negali nuolat vartoti vieną ir tą patį Patiekalą.

Nesunku nuspėti, kad Prekės vaidmuo jums sukelia skausmą. Tokie santykiai gali tenkinti tik tada, kai jie tenkina jus abu: pavyzdžiui, kai abipusiu sutarimu jūsų nesieja niekas kitas, išskyrus seksą.

Savininkas

Nuo Vartotojo „meilės” ji skiriasi tuo, kad santykiuose atsiranda „stabilumas”. Kitaip nei Vartotojas, Savininkas nori naudotis Daiktu nuolat. Kai kurie savininkai dėl to netgi pasiryžę vesti, kad, įgiję sutuoktinio teises, galėtų Daiktą turėti kasdien. Savininkas gali savo daiktu labai rūpintis – kad jis išlaikytų prekinę išvaizdą. Jeigu Daiktas priešinasi ir reiškia nepasitenkinimą, Savininkas jaučia pavydą – kaip pavojų savo Daiktą prarasti.

Vaikas

Vaiko prisirišimas ypatingas tuo, kad jam reikalingas gynėjas ir globėjas, kuris pasirūpintų jo gyvenimu. Iš esmės taip „mylintis” žmogus partnerį traktuoja kaip savo tėvus. Tai gali reikšti, kad jis buvo ypač globojamas savo tikrų tėvų ir neišmoko savarankiškumo.

Vaiko prisirišimas kupinas atsidavimo, ištikimybės ir besąlygiško pasitikėjimo „mylimuoju” (tiksliau – tėvu). Tokia „meilė” laiko Vaiką „komforto zonoje”, kad jis galėtų gyventi saugus ir atsipalaidavęs. Jis žino, kad „mylintis tėvas” viskuo pasirūpins.

Tai regresijos kelias. Žmogus išties tampa vaiku suaugusiojo kūne. Jeigu praranda Globėją, Vaikas jaučia didelę baimę ir nesaugumą jį supančiame pasaulyje. Jis mato vienintelį kelią – susigrąžinti Globėjo dėmesį ir rūpestį. Dažniausiai jis bando sukelti jam gailestį bei kaltės jausmą.

Garbintojas

Tai nėra „besąlygiška meilė”, veikiau tėviškojo instinkto ir savimeilės patenkinimas. Harmoningi santykiai gali susiklostyti nebent su Vaiku – žmogumi, kuris ieško globos, tačiau problemų gali kilti seksualinėje srityje, nes artumas pasąmoningai gali būti priimamas kaip draustinas ištvirkavimas, incestas.

Žaidėjas

Būdinga žmogui, santykiuose ieškančiam pramogos. Kai partneriai turi bendrų interesų, teikiančių džiaugsmo, ši „meilė” sėkmingai gyvuoja, tačiau jeigu vienas iš jų susidomėjimą praranda, santykiai griūva. Tai galima pavadinti santykių „paauglyste”, kai „meilė” žūva dėl rutinos ir buities.

Partneris

Ši prieraišumo forma yra brandžiausia iš visų paminėtųjų. mogus nėra „įstrigęs” kuriame nors iš vaidmenų; jie nuolat keičiasi. Santykių pradžioje partneriai pereina trintį: jie patiria tiek abipusį supratimą, tiek ir jo priešingybę, jeigu minėti vaidmenys tuo metu neatitinka kito lūkesčių.

Brandus partneris neleidžia sau būti tik Vaiku, tik Globėju arba tik Žaidėju. Vaidmenų kaita vyksta nuolat, jie atliekami saikingai ir pagal esamą situaciją. Partneriai sugeba džiuginti vienas kitą tiek pramogomis, tiek rimtu rūpesčiu. Trintis ir konfliktai neišvengiami, tačiau laikui bėgant jie tik sustiprina santykius, jeigu, žinoma, partneriai nori juos išlaikyti ir sąžiningai pripažįsta savo paklydimus – iracionalius reikalavimus.

Infantili asmenybė nesusipratimus slopina, ieško kaltų, o brandi suinteresuota rasti tiesą; ji sąžiningai bando dirbti su savo paklydimais. Stiprus, patikimas ir harmoningas meilės ryšys gali išaugti būtent iš tokių santykių.

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ / ve.lt