Nepatogi tiesa. Kodėl verta tikėti stereotipais?
Žodis „stereotipas“ kilęs iš poligrafijos, kur jis reiškia spausdinimo formą, rinkinio kopiją ar klišė. Ilgainiui šis žodis įgijo ir kitą prasmę bei pradėjo reikšti dar ir visuomenėje įsigalėjusį supaprastintą išankstinį nusistatymą. Paties žodžio „stereotipas“ konotacijos neigiamos: pasiduoti stereotipų įtakai gėda, juk taip demonstruoji savo ribotumą.
Stereotipinis mąstymas dažnai siejamas su seksizmu, rasizmu ir kita diskriminacija. Sociologai (ir seniau ir dabar) apibendrintus įsitikinimus vertina nepatikliai, visgi, kaip mano kai kurie mokslininkai, šią nuomonę vertėtų peržiūrėti iš naujo. Rutgerso universiteto socialinės psichologijos profesorius Lee Jussim daug metų tyrinėjęs išankstinių nusistatymų ir jų teisingumo temą, Aeon straipsnyje aiškina, kodėl stereotipai turi gyvuoti ir kaip kai kuriose situacijose jie netgi padeda.
Viena iš pagrindinių Jussimo minčių – stereotipai dažnai parodo tiesą. Pasipriešinimas išankstiniams įsitikinimams dažniausiai būna nepagrįstas faktais, – netgi moksliniuose darbuose. Jis pastebi, kad moksliniame straipsnyje apie kokį nors sociologinį tyrimą gali būti paprasčiausiai parašyta „Stereotipai dažniausiai nesusiję su realybe“, nenurodant šaltinio ir tai, kaip pastebi mokslininkas, paplitęs reiškinys. Dažnai toks argumentas, kaip „tai viso labo stereotipas!“ naudojamas, prieštaraujant kieno nors nuomonei ir nėra kuo nors grįstas. Jussimo nuomone, vieno ar kito įsitikinimo negalima vadinti stereotipu, remiantis vien asmenine žmogaus patirtimi (kaip dažnai būna), o reikėtų pagrįsti teiginį rimtų, išsamių sociologinių tyrimų rezultatais.
O jie, beje, neretai byloja mūsų nusistatymų naudai. Dar 1978 metais vienas Journal of Personality and Social Psychology publikuotas tyrimas parodė, kad, remiantis surašymo duomenimis, afroamerikiečiai, lyginant su kitais JAV piliečiais, rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą, juos dažniau augina vienišos motinos ar jie yra bedarbiai. Tyrimo autorių apklaustų žmonių nuomonė koreliavo su realiais duomenimis. Tai yra, stereotipai apie afroamerikiečių nesėkmingumą pasitvirtino.
Jussimas pateikia ir kito darbo pavyzdį: 1994 metais psichologės Janet Swim atliktas tyrimas parodė, kad moterims, lyginant su vyrais, prasčiau sekasi matematika ir jos ne tokios agresyvios, tačiau geriau suvokia neverbalinius signalus. Ir vėlgi, gautieji duomenys didele dalimi sutapo su žmonių nuomone. Dar tyrimų rezultatai parodė, kad mes gan neprastai gebame vertinti lyčių, amžiaus, profesijų ir etninių grupių skirtumus. Tačiau su politiniais įsitikinimais ir nacionalinėmis savybėmis susiję mūsų stereotipai, atvirkščiai, dažnai būna klaidingi. Pavyzdžiui, faktas, kad japonai nėra itin sąžiningi, tačiau labai nervingi, visiškai nesutampa su paplitusia nuomone apie šią naciją. Tas pats pasakytina apie mūsų nusistatymus 26 skirtingų tautų nacionalinių bruožų atžvilgiu.
Vienas iš argumentų, pateikiamų prieš stereotipus, – jie suvienodina visus aptariamos grupės narius, nekreipiamas dėmesys individualioms savybėms. Stereotipas – kokios nors savybės apibendrinimas ir hiperbolizavimas. Tai, kad iš Azijos kilę amerikiečiai paprastai geriau susigaudo matematikoje už vietinius amerikiečius, – tiesa, pasakoja Jussimas. Tačiau tai nereiškia, kad JAV nerasime azijiečio, kuriam tiksliuosiuose moksluose nesiseka. Tai teisinga, visgi tai neturėtų būti laikoma stereotipų teisingumo paneigimu, mano mokslininkas. Jis pateikia apibendrinimų pavyzdžius, nesusijusius su žmonėmis: jei lyginsime Aliaskos ir Ispanijos orus, niekas neims ginčytis, kad pastarosios klimatas geresnis. Tačiau gali pasitaikyti tokia diena, kai temperatūros šiose šalyse bus tokios pat, ar netgi Aliaskoje bus šilčiau.
Tad, netgi faktas, kad stereotipiniai samprotavimai gali iškreipti atskiro atvejo vertinimą, neįrodo paties stereotipo klaidingumo. Negana to, tokiose situacijose, kai neturime pakankamai informacijos, išankstiniai įsitikinimai gali padėti prieiti prie teisingos išvados. Jei nežinote, koks šiandien oras, tačiau iš vietinio Ispanijos gyventojo girdėjote, kad lauke šalta, ir tą patį jums sakė vietinis Aliaskos gyventojas, galite daugmaž nuspėti, apie kokias temperatūras kalbama, nors abu teiginiai identiški – „lauke šalta“.
Tokiu pat būdu turėtume vertinti ir žmones apibendrinančius teiginius, sako mokslininkas, tuo pat metu pabrėždamas, kad visada reikėtų vertinti kuo daugiau žinomų pradinių duomenų. Svarbiausia neleisti stereotipams formuoti nuomonės apie atskirą žmogų, kai turite vyraujančiai nuomonei prieštaraujančią tikslią informaciją. Tada stereotipinis mąstymas gali tik pakenkti. Kitais atvejais jis padeda mums priartėti prie teisingų išvadų, netgi neturint pakankamai duomenų (tačiau gyvybiškai svarbių sprendimų tokiu būdu priimti mokslininkas vis dėlto nerekomenduoja).
Анастасия Зырянова | slon.ru
Šaltinis Technologijos.lt
Foto: Simon Greig / flickr