Nuteistųjų resocializacija – mokslininkų akiratyje

Lietuvos teisės institutas (LTI) kartu su Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentu lapkričio 9 d.Vilniuje organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Resocializacija be įkalinimo: poreikis korekcijos sistemos reinvesticijai“, kurioje bus diskutuojama apie bausmę atlikusių nuteistųjų sugrąžinimą į visuomenę.

Šioje konferencijoje dalyvaujantys žinomi Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai ir praktikai sieks įvertinti teisės pažeidėjų resocializacijos priemonių įgyvendinimo ir teisinio reguliavimo tendencijas, pasiekimus, iškylančias problemas ir poreikius, taip pat norima skatinti diskusiją resocializacijos sistemos plėtojimo klausimais.

Teisingumo ministerijos konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, 4 aukšte) vyksiančioje konferencijoje bus kelios pranešimų sekcijos, kuriose bus analizuojami skirtingi klausimai.

I-oje pranešimų sekcijoje bus kalbama apie nuteistųjų resocializaciją sprendimų priėmimo etape, analizuojamas teisėjų ir advokatų vaidmuo. II-oje pranešimų sekcijoje pranešėjai pristatys teistų asmenų resocializacijos sistemos veiksmingumo aspektus. III-ios pranešimų sekcijos klausytojai girdės pranešimus apie įrodymais grindžiamą nuteistųjų resocializacijos priemonių vykdymą. IV-oje sekcijoje bus kalbama apie nepilnamečių ir jaunuolių resocializacijos veiksmingumo aspektus.

Konferencijos tematika grindžiama baudžiamojo teisingumo reinvesticijos koncepcija. Teisingumo reinvesticija yra moksliškai pagrįstas požiūris, kuriuo siekiama gerinti visuomenės saugumą, mažinant su nuteistųjų korekcija susijusias kriminalinės justicijos išlaidas bei reinvestuoti turimus išteklius į strategijas ir priemones, kurios gali sumažinti nusikalstamumą ir recidyvizmą. Teisingumo reinvesticijos ir resocializacijos požiūriu teisės pažeidėjai – tai socialinė galia, kuri kryptingai veikiant ir investuojant gali tapti ne žalą, o socialinę ir ekonominę naudą visuomenei teikianti socialinė grupė.

Dar 2012 m. Lietuvoje buvo įgyvendinta teisinė probacijos sistemos reforma, kuria buvo įdiegta moderni užsienio šalių patirtimi pagrįsta probacijos sistema. Bausmių vykdymo sistemoje pradėtos taikyti įvairios resocializacijos formos: elgesio keitimo programos, rizikos vertinimo metodikos, elektroninio stebėjimo priemonės, mediacija, plėtojamas bendradarbiavimas su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savanoriais ir kt. Įsigaliojo specialus įstatymas, numatantis naujas nepilnamečių socializacijos priemones ir jų taikymo pagrindus.

Remiantis pastarųjų 5 metų statistika, Lietuvoje bausmes laisvėje atlieka apie 70 proc. nuteistųjų, iš jų probacijos tarnybų priežiūroje kasmet yra apie 21 tūkst. asmenų. Visiems probuojamiesiems (apie 9 tūkst. asmenų per metus) taikomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Per penkerius metus padvigubėjo probacijos tarnybų priežiūroje esančių asmenų, kurie dalyvavo nusikalstamo elgesio keitimo programose (2012 m. – 1,9 tūkst., 2016 – 4 tūkst.). Nuo 2014 m. visose apygardų probacijos tarnybose taikomos atkuriamojo teisingumo priemonės. Daugėja asmenų, kuriems taikomas elektroninis stebėjimas. Plėtojama ir pertvarkoma vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema. Taigi, minėtos teisinės reformos paskatino ženklius kiekybinius pokyčius pažeidėjų resocializacijos bendruomenėje srityje.

Kita vertus, nepaisant šių pokyčių, Lietuvoje vis dar plačiai taikoma laisvės atėmimo bausmė: Lietuva yra vis dar pirmaujanti valstybė Europos Sąjungoje pagal kalinių skaičių. Remiantis Lietuvos mokslininkų, tiriančių baudžiamosios politikos tendencijas  išvadomis, galima konstatuoti, kad Lietuvoje vyrauja aukštas baudžiamasis represyvumas, o baudžiamasis klimatas, nepaisant aukščiau įvardytų reformų, tampa vis atšiauresnis.

Norintys detaliau susipažinti su mokslinės-praktinės konferencijos temomis, gali susipažinti su konferencijos programa, kurią pridedame [PDF].

Norintys dalyvauti konferencijoje elektroninę registracijos formą ras čia arba gali užsiregistruoti elektroniniu paštu registracija@teise.org (nurodant dalyvio vardą, pavardę, instituciją bei el. pašto adresą).

Kilus klausimų, rašykite info@teise.org arba justinas.paliauka@teise.org