Parengtos ministerijos pataisos: vaiko paėmimas – tik kraštutiniais atvejais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė pakeitimus, kuriais pataisoma liepos mėnesį startavusi nauja vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet  pirmiausia šią apsaugą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą.

„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir gera valia: tarkime, jeigu vienas iš tėvų nesutiks su vaiku apsigyventi šeimos krizių centre ir taip apsaugoti vaiko nuo smurtaujančio kito tėvo, tuomet neliks kitos išeities, kaip kreiptis į teismą“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

KAIP ATRODYTŲ SISTEMA?

Remiantis ministerijos pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gauna pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertina vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.

Vaiko situacijos ir poreikių vertinimas gali baigtis taip:

• Nagrinėjimas baigiamas, nes nėra būtinybės nustatyti pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio.
• Nustatomas pagalbos vaikui/šeimai poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas.
• Nustatomas vaiko apsaugos poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.

Visais šiais atvejais vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų. Tačiau kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.

Laikina priežiūra galėtų būti keleriopa:

• Vaikas gali būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis (gyvenamoji vieta – vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai).
• Vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuotų laikinosios globos nustatymo procesą.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.

KITOS NAUJOVĖS

Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai:

1. Atvejo vadybos posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvautų pagal poreikį, kurį nustatytų atvejo vadybininkas. Taip procesas vyktų greičiau.
2. Būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai.  Tai sudarytų sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.
3. Siūloma įtvirtinti teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.
4. Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Bauda galėtų siekti nuo 30 iki 140 eurų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimai Vyriausybei bus teikiami trečiadienį, Vyriausybei pritarus pakeitimai keliautų į Seimą. Jeigu Seimas tam pritars, pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. gegužės 1 d.

KAS PASITEISINO IR NEBUS KEIČIAMA

Nuo liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keletu svarbių elementų. Pirma, įstatymu buvo uždraustas smurtas ir fizinės bausmės prieš vaikus. Antra, visoje Lietuvoje pradėjo veikti vieninga sistema, kuri reiškia, kad vaiko teisių apsauga vienodai įgyvendinama kiekviename rajone ar mieste. Trečia, kai fiksuojamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas – šeimai teikiama pagalba.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos siūloma išlaikyti:

Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas.

Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus.

Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1-2 valandas. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas. Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba.

Viena sistema, o ne 60 skirtingų taisyklių rinkinių. Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Šiuo metu sistema veikia vieningai, vaiko teisių apsauga rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaudama su savivaldybėmis, policija, teismais ir prokuratūromis.

Šaltinis socmin.lrv.lt