Moters, nustojusios pykti ir taip pakeitusios savo gyvenimą, istorija. Ypač rekomenduojama perskaityti tiems, kurie įsitikinę, kad santuokos problemas geriausia spręsti skyrybomis.
***
– Šį momentą nuolat stengiausi atitolinti, tačiau pagaliau atėjo lemtingoji diena. Diena, kai mano vyras Bilas išėjo į darbą, o aš, pasiėmusi 2 metų sūnų ir susirinkusi savo daiktus, išėjau pas savo tėvus. Pasitikusi mane mama nuramino ir pasakė, kad jie su tėčiu pasiruošę man visokeriopai padėti. šeima, kaip išsaugoti šeimą
“Bet iki tol, kol tu galutinai paliksi vyrą, – pasakė mama, – išpildyk vieną mano prašymą”. Ji padėjo baltą popieriaus lapą, per vidurį perbraukė vertikalią liniją ir paprašė, kad pirmoje lapo dalyje aš surašyčiau Bilo savybes bei poelgius, kurios mane labiausiai erzino ar net vesdavo iš proto. Aš pamaniau, kad kitoje lapo dalyje mama paprašys surašyti Bilo gerąsias savybes ir iš karto žinojau, jog šis sąrašas bus daug trumpesnis.
Ką rašyti pirmoje lapo dalyje, aš, iš esmės, žinojau:
1. Bilas amžinai išmėto savo drabužius
2. Niekada nepraneša, kur susiruošė išeiti
3. Už stalo garsiai šnypščia nosį ir nekultūringai elgiasi
4. Niekada nedovanoja gerų dovanų
5. Skūpus pinigams
6. Niekada nepadeda namų ruošoje
7. Amžinai tyli ir nekalba su manimi
Sąrašas buvo ilgas ir puslapyje nebeliko vietos. Dabar turėjau nepaneigiamą įrodymą, su tokiu monstru negalėtų gyventi nei viena normali moteris.
Ironiškai nusišypsojau ir paklausiau mamos, ar dabar kitoje puslapio dalyje surašyti Bilo gerąsias savybes. Tačiau mama atsakė, kad Bilo stipriąsias puses žino ir be sąrašo ir paprašė aprašyti mano reakciją į kiekvieną jo trūkumą. Priešais kiekvieną mano parašytą vyro trūkumą aš turėjau parašyti, kaip aš į jį reagavau.
Štai čia buvo kiek sudėtingiau, nes aš net nepagalvojau, kad kalba pasisuks apie mane. Tačiau žinojau, kad kol neišpildysiu antrosios užduoties dalies, mama nuo manęs neatstos. Tad, pradėjau rašyti. Ir kokios gi buvo mano reakcijos?
1. Pykau
2. Šaukiau ir verkiau
3. Man buvo gėda būti šalia jo
4. Vaidinau kankinę
5. Kildavo noras ištekėti už kito vyriškio
6. Maniau, kad esu verta daugiau
7. Ir apskritai, jis nevertas manęs
Šis sąrašas taip pat buvo begalinis. Tada mama paėmė popierių ir ties ta vieta, kur buvo nubrėžta linija,perkirpo per pusę. Bilo trūkumų sąrašą suplėšė ir išmetė į šiukšlių kibirą, o sąrašą su mano reakcijomis įteikė man ir pasakė: “Pasiimk šį sąrašą su savimi į namus ir gerai apie tai pamąstyk. Vaikas lai pasilieka pas mus. O po to ateik ir, jei būsi tvirtai nusprendusi Bilą palikti, mes su tėčiu tau visokeriopai padėsime”.
Parėjau namo ir dar kartą peržiūrėjau savo sąrašą. Be pirmosios, Bilo trūkumų dalies, jis atrodė baisiai. Mačiau savo destruktyvaus elgesio atspindį ir tik dabar suvokiau, kaip kvailai iki šiol elgiausi. Po to susimąsčiau apie man nepatinkančias vyro savybes. Ir supratau, kad jos ne tokios ir baisios ir jose tikrai nėra nieko neatleistino. Aš būdavau tokia įniršusi, kad net nepastebėdavau, kaip man su mano vyru pasisekė – tai buvo geraširdis, nors ir ne idealus, žmogus.
Pas tėvus aš vis dėl to grįžau. Neįtikėtina, tačiau mano požiūris į esamą situaciją pasikeitė vos ne kardinaliai. Dabar aš jaučiau ramybę ir dėkingumą. Prieš penkerius metus vyrui pažadėjau, kad esu pasiruošusi su juo gyventi ir laimėje ir nelaimėje – ir , o siaube, net išsigandau, kad galėjau taip lengvai pasiryžti sūnų palikti be tėvo. Ir visa tai tik dėl neesminių gyvenimo smulkmenų ir momentinio dirglumo. Ir, kai Bilas grįžo į namus, mes su sūnumi jo jau laukėme.
Norėčiau pasakyti, kad Bilas pasikeitė, bet ne, tai neįvyko. Jis elgėsi taip, kaip ir anksčiau. Tačiau aš pakeičiau savo požiūrį į tai. Aš ir po šiai dienai dėkinga mamai, kuri savo išmintimi išgelbėjo mūsų santuoką. Kai Bilui suėjo 49 metai, gydytojai jam diagnozavo Alzheimerio ligą. Jis paliko dėstytojo darbą ir dabar aš nuolat rūpinuosi savo mylimu vyru. Kai mano sūnus paklausė: “Mama, o ką mes darysime, kai tėtis mūsų nebeatsimins?”, – aš atsakiau: “Tada viską atsiminsime mes, atsiminsim, koks jis buvo mylintis tėvas ir vyras ir atsiminsim viską, ko jis mus mokė ir kaip mus mylėjo”.
Autorė Becky Zerbe, su savo vyru išgyvenusi 29 metus.
Šaltinis: harmonio.net
Parengė: Saulius Veržikauskas | infa.lt
