Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?

Bendravimo įgūdžių kaita

Ar prisimenate, kada paskutinį kartą gatvėje užkalbinote nepažįstamą žmogų ir jūsų pokalbis išsirutuliojo į gražią draugystę? Didžiajai daliai jaunimo tai skamba kaip iš praėjusio amžiaus ar yra matyta tik filmuose.

Paradoksalu, bet „Samsung“ skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, beveik 70 proc. Lietuvos jaunuolių nepažįstamus lengvai prisileidžia, tačiau, ne realybėje, o socialiniuose tinkluose. Apklaustieji teigia, kad priimti nepažįstamus žmones į draugus ir su jais pradėti bendrauti nėra nieko blogo.

Daugiau nei pusė 14-18 m. tyrime dalyvavusių jaunuolių prisipažįsta socialiniuose tinkluose pradėję bendrauti su visiškai nepažįstamu žmogumi ir taip užmezgę draugystę. Ne visi teigia su naujais draugais bendraujantys ir realybėje – daugeliu atveju virtualioje erdvėje rasti bendraminčiai lieka virtualiais draugais.

Iš kitos pusės – internetas tapo galimybe tiems, kurie yra nedrąsūs ar neranda bendraminčių. Vykdytos apklausos duomenimis, 68 proc. moksleivių tvirtina, labiau savimi pasitikintys, nes turi laiko apgalvoti, ką atrašyti pašnekovui.

Tapatybės iškreipimas ir reputacija

Socialiniai tinklai ir juose matomos tūkstančius sekėjų turinčios įžymybės ypač didelę įtaką daro bręstantiems ir savo identiteto ieškantiems paaugliams. Virtualioje erdvėje viešinamos prabangaus gyvenimo akimirkos, kelionių momentai ir gražūs daiktai daugeliui paauglių atrodo siekiamybė, o „influencerio“ gyvenimas – amžinos atostogos.

Tad nemaža dalis paauglių seka savo dievukų pėdomis ir viešina kone kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Netgi keturi iš dešimties paauglių teigia, kad ne viską, ką jie daro virtualioje erdvėje, išdrįstų padaryti ir realybėje.

Tad prieš viešinant įrašus geriausia pagalvoti – ar norėtumėte, kad šią informaciją pamatytų tėvai, mokytojai ar būsimas darbdavys? Jei atsakymas ne, nuo publikavimo reikėtų susilaikyti.

Moralinių vertybių pokyčiai

Internetas suteikia daug galimybių atskleisti savo užslėptus talentus ir lengviau pasiekti bendraminčių auditoriją. Tačiau virtuali erdvė neturėtų tapti pagrindine platforma, kurioje praleidžiama daugiausiai laiko.

Susirašinėjimo programėlėse naudojami jaustukai leidžia į nepatogų klausimą atsakyti viena šypsenėle, o nepatikusį asmenį galima tiesiog užblokuoti. Nors šios galimybės gali kartais pasitarnauti, dalis jaunuolių laiko tai savaime suprantamu dalyku, kaip lengvai išsisukti iš nepatinkančios situacijos.

Pasauliniai tyrimai rodo, kad per didelis įsitraukimas į socialinius tinklus gali kelti rimtą grėsmę ateities kartos socialiniams įgūdžiams ir vertybėms. Nemokėjimas spręsti problemų, dirbti komandoje ar išreikšti savo nuomonę realybėje, gali tapti rimtu iššūkiu, jei paaugliai nežinos tinkamo elgesio taisyklių internete ir kaip išlaikyti balansą tarp realybės ir bendravimo socialiniuose tinkluose.

Dėl to, tokios programos, kaip „Skaitmeninis moksleivio IQ“ skatina jaunuolius praleidžiamą laiką internete leisti produktyviai – ne tik naršyti socialiniuose tinkluose, bet išnaudoti skaitmeninius įrankius, ruošiant namų darbus ar lavinant įvairius įgūdžius. Pavyzdžiui, ieškodami naujų sprendimų, kaip pateikti pristatymą pamokoje, ne tik paruošite įdomią, profesionaliai atrodančią prezentaciją, bet ir patys, būdami užtikrinti savo turiniu kalbėsite laisviau.