Vaiko žaidimas apribotose, mažose erdvėse
Su didžiausiu malonumu prisimename, kaip iš kėdžių, stalų ir užklotų „būstines” namuose pasidarydavome, tėvams leidus pasistatytoje palapinėje miegoti būdavo didžiausias iššūkis ir džiaugsmas, nesvarbu, kad nelabai patogu, tačiau saugu ir kitaip, nei kad savoj lovoj…
Kodėl vaikai taip mėgsta mažas, tamsias erdves? Psichologai sako, jog mažos, kažkuo apribotos erdvės vaikui sukuria saugumo, jaukumo pojūtį, kurį vaikas išgyveno prenatalinėje vystymosi stadijoje, kitaip tariant dar augdamas motinos įsčiose.
Statydamas palapines, „būstines“, namukus, kurie pagal vaiko amžių yra maži, apribotos erdvės, mažieji tarytum susikuria grįžimo į saugią, mielą, pažįstamą erdvę iliuziją.
Net ir labiausiai bendraujantiems suaugusiems žmonėms yra būdinga kartais atsitraukti nuo kitų žmonių, šiek tiek atsiriboti, kad galėtų „susirinkti“, sugrįžti į save.
Taip pat toks neilgai trunkantis atsiribojimas, tylus žaidimas su savimi ar kitais vaikais gali padėti tokius tikslus pasiekti ir vaikams.
Dėmesį reikėtų atkreipti tada, kai toks tylus vienišas žaidimas trunka ilgai. Tokiu atveju patartina pasidomėti, ką ir kodėl jam labiausiai patinka žaisti toje erdvėje, ar jam netrūksta žaidimų draugo, ar norėtų, kad su juo žaistų kiti (mama, tėtis, brolis ar kitas artimas žmogus).
Gali būti, kad toks ilgos trukmės žaidimas signalizuoja apie galimą erdvės, aplinkos, kurioje vaikas gyvena nesaugumą, nejaukumą, jo poreikių netenkinančią aplinką, kurioje gausu nenuspėjamų ir neprognozuojamų įvykių ar reakcijų.
Beje, kartais labai smagu pasinerti į kūrybiškumo jūrą ir kartu su vaiku pasistatyti Namą :)
Dalijamės keliomis idėjomis, kaip tai padaryti:
Paspauskite čia
Ir čia :)
Psichologė Vaiva Juškevičiūtė | Psichologė Vaiva Juškevičiūtė
Tel.: +37061443790, el.p.: vaiva.juskviciute@gmail.com
Iliustracija: Samantha Hurley / Burst