Darbdaviai įsigudrino, kaip pasinaudoti kandidatais į darbo vietą

Darbo rinka vis dar įsitempusi – ne paslaptis, kad darbą susirasti vis dar nelengva, o į vieną darbo pasiūlymą atsiliepia mažiausiai keli šimtai žmonių. Tai darbdaviams suteikia ne tik galimybę išsirinkti tinkamą kandidatą, bet ir pasinaudoti susidariusia situacija.

Skaitytoja Karina teigia, kad beieškodama darbo, jau ne vieną kartą susidūrė su akivaizdžiu darbdavių noru ne susirasti darbuotoją, bet už dyką išnaudoti pretendentus.

„Dažniausiai ieškant kūrybinio darbo, ar tai būtų rašymas, ar dizainas, ar renginių organizavimas, darbdaviai prašo kartu su gyvenimo aprašymu atsiųsti ir savo darbų pavyzdžių. Tai visai suprantama, bet kartais jie reikalauja sukurti kažką naujo, tinkančio jiems, tam, kad kandidatas parodytų savo sugebėjimus“, – sakė mergina.

Nori daug už mažai

Ji pasakojo, kad vieną kartą darbdavys paprašė sukurti visą turizmo portalo reklamos ir rinkodaros strategiją su komunikacijos, finansų planais bei išdėstyti ją popieriuje. Taip pat tas pats darbdavys paprašė parašyti keletą straipsnių aktualiomis turizmo temomis, kurie bus patalpinti į naujienų portalą. Negana to, reikėjo savaitę pildyti šio informacinio portalo turinį. Verta paminėti, kad siūlomas atlyginimas į rankas, įveikus šias nemažai laiko ir pastangų reikalaujančias užduotis ir laimėjus konkursą, siekia 650 litų.

Kitas naujai kuriamas portalas, ieškojęs redaktoriaus, prie gyvenimo aprašymo prašė pridėti 10 straipsnių temų, nurodyti kiekvienos temos pašnekovus, klausimus, kuriuos jiems užduosite, kaip bus išvystyta tema. Taip pat – išdėstyti tokio portalo viziją su smulkiomis detalėmis.

Skaitytoja Karina klausia, ar tokie darbdavių reikalavimai yra pagrįsti ir ar jie turi teisę į darbo vietą nepriimtų žmonių kūrybinius darbus naudoti savo reikmėms. Taip pat – kaip savo idėjas, bei kūrinius galima aapsaugoti, pateikiant juos darbdaviui.

Klausimas ne kaip, o kas

Teisininkė Rūta Didikė sako, kad tokios situacijos nevienareikšmiškos. Visų pirma dėl to, kad didžiausiu klausimu išlieka – kas yra kūrinys ir gali būti priskirta intelektinei nuosavybei.

„Pagal autorių teisių įstatymą idėja apskritai nėra ginama, tai nėra laikoma autoriniu kūriniu, kuriam būtų taikoma apsauga“, – balsas.lt sakė advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ teisininkė. Kaip pavyzdį ji pateikia renginių organizavimo įmonės prašymą sugalvoti renginiui temą ir išpildymo idėją. Šiuo atveju, kandidato sugalvota tema „Piratai“ nebūtų autorinis kūrinys, tačiau jei renginio išpildymas būtų detalizuotas – išdėstytas scenarijus, tai įgytų intelektinės nuosavybės statusą.

Juridiniams asmenims esant tokiems santykiams teisininkė rekomenduoja pasirašyti ketinimų protokolą ar panašią sutartį, kuri leis numatyti kas iš pateiktų minčių, sumanymų gali būti panaudota, o kas ne.

„Vienintelė problema ta, kad, jei įmonė vis dėl to panaudotų, pavyzdžiui, dalį jūsų suskurto scenarijau, būtų labai sudėtinga įrodyti, kad tos idėjos buvo ne jų darbuoto ar, tarkime, kitos įmonės, laimėjusios konkursą“, – sakė R. Didikė. Pasak jos, viskas atsiremia į įrodinėjimą – kaip asmuo sugebės įrodyti, kad pasiūlymai buvo nuokopijuoti, nes įrodyti tokius dalykus yra tikrai sudėtinga.

Išeitis – prevencija

Kalbant apie privataus asmens kūrinius, kuriuos jis pateikia darbdaviui kaip pavyzdį, teisininkė rekomenduoja darbdavį informuoti apie kūrinio panaudojimo galimybes. „Aš tokiu atveju daryčiau labai paprastai: tiek po tekstu (kūriniu – balsas.lt), tiek elektroniniame laiške nurodyčiau, kad tekstas yra paruoštas ir siunčiamas tik įsidarbinimo tikslais ir be mano sutikimo negali būti naudojamas“, – sakė teisininkė.

Anot jos, jei pateikiamas tekstas, piešinys ar kitas darbas yra ne tik idėja, bet originalus kūrinys, tuomet to pakanka, kad darbdavys negalėtų savavališkai jo naudoti savo reikmėms. Be to, netgi, jei jokio prierašo apie panaudojimo galimybes ir nėra, darbdavys visvien neturi teisės naudoti kūrinio.

„Didesnis klausimas visuomet yra, ar tai, ką žogus padarė yra kūrinys ar nėra. Jei darbdavys paprašytų pateikti, pavyzdžiui, reklamos koncepciją, tačiau be jokių konkrečių įgyvendinimo detalių, kurios leistų tiesiog imti ir daryti pačią reklamą, tai, manau, nebūtų kūrinys“, – sakė R. Didikė.

Teisininkės teigimu, kandidatavimo į darbo vietą atveju, daugumoje atvejų visiškai pakaktų prevencijos – paprasto prierašo apie kūrinio panaudojimo galimybes, kuris darbdaviui suveiktų kaip įspėjimas, kad be leidimo naudodamas tą kūrinį, jis gali sulaukti nemalonumų.

Agnė Pikšrytė
balsas.lt