Kaip atrasti savo pašaukimą?
Atrasti savo pašaukimą yra didžioji žmogaus gyvenimo užduotis. Braidome klystkeliais, imamės bet kokio darbo, galų gale emigruojame, kad svetur brangiau parduotume savo raumenų jėgą. Neretai net nepabandome prieš tai išanalizuoti ir atsakyti sau į klausimą: o kokia vis dėl to mano gyvenimo misija? Dėl ko atėjau į šį pasaulį ir koks mano pašaukimas, kuris nuvestų į laimingą gyvenimą? – knygoje “Būk, kuo nori būti” klausimus kelia verslininkė, rašytoja Laura Čeber.
Ir tai gana natūralu. Mums reikia kaip nors išgyventi dabar, todėl griebiamės bet kokio šiaudo, kuris atneštų bent minimalias pajamas kasdieniams elementariems poreikiams patenkinti. Taip blaškydamiesi nerandame laimės jokiame pasaulio kampelyje. Parsiduodame kaip robotai, sukurti techniniams darbui, užuot pažadinę kūrybiškumą ir išnaudoję savo galimybes gyvenime sukurti ką nors svarbaus, reikšmingo.
Prieš keletą metų “Spinter tyrimų” atliktos apklausos duomenimis, emigruoti visam laikui norėtų 8,4 proc. respondentų. 32,4 proc. apklaustųjų norėtų išvykti tik laikinai. 59,2 proc. respondentų nurodė, kad apie emigraciją negalvoja Absoliuti dauguma – 85,4 proc. emigruotų dėl didesnio atlyginimo. Tyrėjai sako pastebintys, kad emigracinės nuotaikos populiaresnės jauniausio amžiaus grupėje, tarp 18-25 metų respondentų.
Ko gero kiekvieno žmogaus pašaukimas gali atsiskleisti tik jam tinkamiausiu metu, kai jis bus tam pasiruošęs. Kai kuriems reikia apkeliauti pusę pasaulio, kad suvoktų savo gyvenimo prasmę. Padirbėti užsienyje, atlikti fizinius darbus, alinamas užduotis – visa ta patirtis gali atvesti į savąjį kelią.
Kad ir kur nuvestų gyvenimas, svarbiausia aiškiai nusistatyti užduotį: kiekviename posūkyje ieškosiu didžiojo gyvenimo tikslo. Jei tavęs netenkina dabartinė padėtis, jei ji nesutampa su paties nusipiešta ateities vizija ir tiki, kad esi vertas daugiau, būtinai pamatysi pasirodančius ženklus. Matysi galimybes, kuriomis tinkamai pasinaudojęs atrasi savo misiją ir pagaliau pradėsi daryti tai, ką iš tiesų turi daryti.
Kartais žmonės sako, kad atsidūrė reikiamu metu reikiamoje vietoje. Išvertus tai reiškia: turėdami tikslą, jie sekė ženklus savo kelyje ir reikiamu metu sugebėjo jais pasinaudoti.
“Jei neturėsi nusistatęs tikslo, nesuprasi, kad atsidūrei ten, kur reikia.”
Gali būti tikras: jei nežinosi, ko nori iš savo gyvenimo, jo atsiųstomis lemtingomis progomis taip ir nepasinaudosi. O neeilinei galimybei pasibeldus į duris galbūt paklausi, ko jai reikia, užuot sušukus: “Kur taip ilgai užtrukai?”.
Žmonės kurie ieško pašaukimo, iš tikrųjų siekia tik vieno – kad jų gyvenimas būtų ko nors vertas. Visa ko prasmę pajaučiame, kai mūsų asmeninės vertybės realizuojamos, kai jos puoselėjamos dirbant tam tikrą darbą, užsiimant tam tikra veikla.
“Pašaukimas – tai atrastas mūsų vertybių realizavimo būdas.”
Pasitaiko, kad jaunas žmogus įsidarbinęs pirmame darbe, atranda, kad jo pasirinkta profesija nėra tai, ką iš tiesų norėtų daryti visą likusį gyvenimą. Reikėtų nebijoti šių prieštaringų savo minčių, kurios galbūt sujauks “numatytą” profesinį kelią. Jeigu jas priimsime ir laiku padarysime išvadas, jos galbūt išgelbės nuo nemėgstamos veiklos ir tolesnio beprasmio gyvenimo švaistant laiką, neatradus savęs. Pašaukimas gali būti ir tai, kas atsiranda tik pažinus gyvenimą ir patį save.