Psichoterapeutė Jolanta Bičkienė: „Vieną klastingiausių depresijos formų gali slėpti ir šypsena“

„Mane tuojau apims depresija“ arba „Toks oras man kelia depresiją“ – tokias ir panašias frazes girdime kone kiekvieną dieną. Atrodo, depresija jau tapo kiekvieno mūsų gyvenimo palydove arba klišine sąvoka, vartojama įvardijant nuotaikos nebuvimą ar juntamai apatijai apibūdinti.

Vis tik siekiant apibūdinti slogią nuotaiką ši sąvoka ne visuomet yra tinkama. Depresija nėra vien tik nuotaikos nebuvimas – tai ligos diagnozė. Ligos, kuri turi begalę veidų ir simptomų.

Kokie jie bei kaip šią ligą atskirti nuo paprasto nuotaikos nebuvimo, pasakoja  gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Jolanta Bičkienė.

– Depresija ir liūdesys – riba tarp šių sąvokų, atrodo, labai nedidelė. Mažai kas ją iš tiesų ir atskiria, tad kas gi toji depresija ir kada tai jau nėra vien tik paprastas liūdesys?

– Liūdesys – viena iš natūralių žmogaus emocijų, jaučiama netekties, išsiskyrimo, nusivylimo ar kitais gyvenimo momentais, jis nesutrikdo normalios darbinės veiklos ilgesniam laikui, gebėjimo susikaupti, bendrauti, nesumažina aktyvumo.

Depresija anaiptol nėra natūrali, tai liguista būsena, kylanti dėl biocheminių neuronų veiklos pakitimų. Tai yra sutrikimas, kurio priežastys gali būti tiek užsitęsęs stresas, nuovargis, tarpasmeniniai nesklandumai, tiek įgimtos ar įgytos smegenų biologinės priežastys.

Liūdesys yra tik vienas iš depresijos simptomų. Greta būdingi miego sutrikimai, apetito kritimas, netenka aktualumo ir pasitenkinimo anksčiau džiuginę dalykai, atsiranda nuovargis, kyla beviltiškumo mintys. Būdinga, kad prisimenama ir galvojama apie gyvenime buvusius liūdnus dalykus, neretai visas gyvenimas ir ateitis ima atrodyti juoda, be vilties. Galiausiai ir pats žmogus toks jaučiasi, tuomet netgi kyla minčių nebegyventi.

Depresija sergančiam žmogui itin susiaurėja aplinkos suvokimas, atsiranda sunkumas susikaupti, mintys eina lėtai, nekyla naujų idėjų. Atsiranda pakitimų ir motorikoje – judesiai ir kalba tampa lėtesni.

Depresija sutrikdo gebėjimą bendrauti, mąstyti, dirbti, sunkiais atvejais tampa sudėtinga net apsitarnauti. Žmogus negali pakilti ryte iš lovos, nusiprausti, pasigaminti valgyti, jau nekalbant apie pasirūpinimą kitais ar savo pareigų atlikimą.

Iš to kyla dideli kaltės, gėdos, menkavertiškumo jausmai, o tai tik dar labiau blogina savijautą. Jei minėta savijauta tęsiasi dvi savaites ir ilgiau, labai tikėtina, kad žmogui bus diagnozuota depresija. Tai įprastas depresijos vaizdas, tačiau ji gali būti įvairi, kaip ir mes esame labai įvairūs.

– Kokie yra depresijos laipsniai ar tipai ir kaip jie keičia žmogaus gyvenimo kokybę?

– Išskiriami trys depresijos epizodo sunkumo laipsniai, priklausomai nuo to, keli depresijos simptomai būdingi ir kaip jie giliai pasireiškia. Tai lengvos, vidutinės ir sunkios depresijos laipsniai.

• Sunkios depresijos epizodas diagnozuojamas, kai greta stipriai išreikštų, sutrikdančių net kasdienę veiklą, trijų pagrindinių simptomų (liūdna nuotaika, interesų ir pasitenkinimo sumažėjimas, nuovargis) pasireiškia keturi ir daugiau papildomų simptomų: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi, kaltės ir menkavertiškumo jausmas, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę ir savižudiški veiksmai, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas.
• Vidutinio sunkumo depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pacientui nustatomi du pagrindiniai ir trys ar keturi papildomi depresijos sindromo simptomai.
• Lengvo laipsnio depresijos epizodo diagnozei pakanka dviejų pagrindinių ir dviejų papildomų simptomų. Lengvo sutrikimo metu nesutrinka darbinė veikla, bendravimas.

Jei depresija tinkamai negydoma, laipsnis gali ir pasunkėti.

Klasikinė depresija reiškiasi aukščiau minėtais simptomais, tačiau dažnai  pasitaiko ir netipiškų jos variantų. Tokiu atveju gali varginti įvairūs skausmai, vegetaciniai simptomai.

Iš to kyla dideli kaltės, gėdos, menkavertiškumo jausmai, o tai tik dar labiau blogina savijautą.

Išskiriama ir atskira sezoninių depresijų grupė, taip vadinama rudeninė ar pavasarinė depresija. Depresijos gali būti paveldimos, gali būti sukeltos išorinių faktorių (streso, organinių smegenų pakitimų).

Yra gan plačiai paplitęs posakis, kad depresija turi daug veidų. Žmogus gali netgi šypsotis, nors teigiamų jausmų jis jau nebejaučia. Šypsena gali būti maskuotė, gali būti neigimas, atsitraukimas. Tai itin sunkios ir klastingos depresijos variantas, kai žmogus jaučiasi tuščias, o jo jausmai būna nublankę. Tačiau nereikia kiekvieno besišypsančio įtarti sergant depresija. Tai kompleksinė liga, spalvinga, paprastai lydima kitų mano anksčiau minėtų simptomų.

– Kokioms amžiaus grupėms depresija dažniausia ir kaip ji veikia skirtingas lytis?

– Depresija serga visų amžiaus grupių žmonės, tik jos vaizdas kiekvienai amžiaus grupei turi savo specifinių bruožų ir simptomų.

Pavyzdžiui, dažnai vaikų depresijos vienas iš simptomų yra pyktis ar blogas elgesys su kitais vaikais. Vyresnio amžiaus žmonių dažnai apskritai nepastebime, ir esame linkę galvoti, kad giliai liūdėti senatvėje norma.

Sveikas vyresnis žmogus turi savo džiaugsmų, bendrauja, laukia atvykstant artimųjų, aktyviai dalyvauja šventėse, domisi televizijos, radijo laidomis, rūpinasi savo sveikata, miega bent penkias valandas per naktį. Jei to nėra, reikia susirūpinti.

Kalbant apie vyrų ir moterų depresiją, didelių skirtumų nėra. Nebent tokie – kuo apskritai šios dvi lytys skiriasi viena nuo kitos. Vyrai labiau linkę izoliuotis, spręsti problemas savais metodais, patys, neparodyti savo „silpnumo“. Tuo tarpu moterys lengviau atsiveria.

Šiais laikais tokio didelio skirtumo nebelieka. Daugėjant informacijos, depresija vis rečiau suvokiama ir laikoma „tinginio“ liga ar silpnumo apraiška. Žmonės tampa labiau išprusę.

– Kaip depresija diagnozuojama ir kaip nustatoma, kiek stipriai ji yra įsisenėjusi?

– Reikia savimi rūpintis. Mūsų kultūroje įprasta rūpintis kūno problemomis, išvaizda, tačiau emociniai dalykai dažnai nėra įsisąmoninami, o juk jie – natūralūs mūsų palydovai visą gyvenimą. Jausmai, suvokimas, mąstymas, fiziologiniai procesai pirmiausia kyla smegenyse.

Gimstame, augame, bręstame, senstame – greta aiškių pakitimų kūne kinta ir mūsų psichika. Savijauta, kuri nėra fiziologinė, laikoma liguista.

Depresija yra liga, turinti aiškius, moksliškai pagrįstus diagnostikos kriterijus, apibrėžtus ir pagrįstus gydymo metodus. Vieni jų iš tiesų yra psichologinis konsultavimas ar psichoterapija.

Bet tai yra tik vieni iš gydymo metodų, beje, gelbstintys tik lengvo sutrikimo atveju, o sunkesniais atvejais yra tik gretutiniai ir papildomi. Tokiu atveju be gydytojo parinkto medikamentinio gydymo depresija gali tęsti mėnesiais ir ilgiau.

Daugybė mokslinių institutų analizuoja, tiria cheminius smegenų procesus, neuronų veiklą, atranda vaistines medžiagas, kurios sąveikaudamos su tam tikromis neuronų grupėmis suaktyvina, moduliuoja jų veiklą. Tai sudėtinga ir plati tema, tačiau vaistai padėjo daugeliui žmonių pasveikti.

Nesu griežta vaistų šalininkė, man svarbūs visi aspektai, bet turbūt svarbiausia, kad žmogus kreiptųsi pagalbos. O specialistas – ar tai būtų psichiatras, ar psichoterapeutas, ar psichologas įvertins, kiek gali padėti pats, kiek reikalinga kito kolegos pagalba.

– Kartais manoma, kad depresija praeis savaime, „išsivaikščios“. Kartais, atrodo, ir praeina, bent jau trumpam. Tačiau ar tai nėra tik saviapgaulė? Ar trumpas, o kartais ir kiek ilgiau užsitęsęs nuotaikos praskaidrėjimas reiškia, kad depresija jau praėjo?

– Tikėtis, kad „išsivaikščios“ galima, bet kam kankintis? Depresija yra labai nemaloni ir kankinanti liga. Nuo danties skausmo įprasta gerti vaistus, o čia dažnai skauda net labiau. Vis dėlto savaiminių pasveikimo atvejų tikrai pasitaiko.

Jei jautiesi gerai, tai turbūt neverta dairytis atgal. Nebent esi per daug aktyvus ar kalbus, o gal tai tau sako kiti? Svarbu į tai įsiklausyti, nes egzistuoja priešinga depresijai būsena – manija.

Džiaugsmingumas, perdėtas komunikabilumas, nepamatuoti verslo planai, lengvos pažintys, hiperseksulumas, pagreitėjusi kalba ir mintys atkreipia aplinkinių dėmesį, nors pats žmogus dažnai to nepastebi.

– Daugelį ligų sukelia nervai ar gyvenime patiriamas stresas. O kaip yra su depresija? Ar ji gali sukelti fiziologinių negalavimų?

– Pati depresija yra simptomų kompleksas, pavadinimas, bet tarp tų simptomų dėl neurofiziologinių pakitimų smegenyse sutrinka daugelis fiziologinių procesų: mitybos, miego, virškinimo reguliacijos, lytinė funkcija ir t. t. Ką jau kalbėti apie pakitusią psichologiją. Savivertė krinta, žmogus ima vertinti save nepagrįstai neigiamai, atsiriboja, vengia. Pasitaiko ir nerimąstingos depresijos variantas, kai juntamas itin didelis nerimas.

– Dažnas, jaučiantis liūdesį, paguodos ieško keldamas taurelę ir depresiją bandydamas paskandinti alkoholyje: juk manoma, kad jis padeda užsimiršti. Kokį poveikį turi toks depresijos „gydymas“?

– Alkoholis nuima įtampą, žmonės net įvardija – „pasidarė kiek geriau“. Jis trumpam pakelia nuotaiką dėl poveikio į specifinių neuromediatorių koncentraciją smegenyse. Ir vis dėlto tai – tik saviapgaulė, veikianti tik alkoholio vartojimo pradžioje. Ilgainiui tampa nebeaišku, kas prasidėjo anksčiau, – ar alkoholio vartojimas, ar depresija. Labai būdinga, kad depresiją lydi alkoholizmas, ir atvirkščiai.

– O kaip depresija gali paveikti poros santykius?

– Depresija išties trikdo santykius. Pradedant nuo to, kaip jaučiasi pats sergantis (jis liūdnas, be jėgų, sulėtėjęs, visiškai sau nemielas, praradęs džiaugsmą, apetitą, normalų miegą, seksualinį potraukį), galime suprasti, kaip šalia jo jaučiasi ir partneris, – jis išgyvena ir liūdi kartu su savo brangiu žmogumi, dažnai jaučiasi kaltas („Gal ką darau ne taip?“), piktas. Nes sunku išbūti ramiam, kai tavo partneris „visada nelaimingas“, „nerodo jokio intereso niekam“. Tokiu atveju keičiasi bendravimas, keičiasi ir gyvenimo kokybė kartu.

– Ar įmanoma depresiją įveikti pačiam: būnant tarp žmonių, verčiant save užsiimti anksčiau mėgta veikla, skaitant literatūrą ar bandant mąstyti pozityviai?

– Labai svarbu ieškoti pozityviai nuteikiančios veiklos. Ir jei yra tam pajėgumų, tai labai gerai.

Bet jei depresija sunki, taip galima dar labiau save sugniuždyti, nes tokios veiklos neatsiras. O ir knygą skaityti, kai sunku susikaupti, nėra taip lengva. Nereikia savęs kankinti, dažniausiai pagalba yra visai netoli.

– Sunkia depresijos forma sergantis žmogus dažnai būna apimtas apatijos: jam nieko nebereikia, tad ir pagalbos kreiptis jis jau nebeturi jėgų. Kaip artimieji ar draugai turėtų jam padėti ir kokių klaidų verčiau nedaryti bendraujant su depresija sergančiu asmeniu?

– Artimieji turi nebijoti rodyti iniciatyvą, patys klausti, siūlyti, ieškoti pagalbos. Geriau padaryti per daug nei nepadaryti nieko ar pavėluoti. Svarbu subtiliai ir supratingai tai pasiūlyti savo artimajam, nekaltinti, nereikalauti didelių savijautos paaiškinimų, gal tiesiog užregistruoti pas specialistą, palydėti ir pan.

Klaida yra kaltinti artimą matant, kad jo nuotaika bloga ar jis apatiškas, kaip ir klaida būtų imti prikaišioti, jog nesveiksta, spausti ir aktyviai nurodinėti, kad „kiek gi galima sirgti“. Visokių situacijų pasitaiko.

Artimieji taip pat žmonės, jie išgyvena, liūdi dėl artimo ir labai dažnai pavargsta būti šalia, tampa nervingi. Nereikėtų bijoti ir patiems kreiptis patarimo į specialistą.

– Kokiomis priemonėmis ir kaip yra gydomos įvairios depresijos rūšys ir kiek apskritai depresijos gydymas trunka?

– Gydymas yra labai įvairus: medikamentinis, psichologinė pagalba, psichoterapija. Sezoninėms depresijoms taikoma šviesos terapija, labai sunkių sutrikimų atvejais – ir elektroimpulsinė terapija, elektromagnetinė stimuliacija.

Kalbant apie vaistus – po pirmo epizodo patartina gydytis apie metus laiko. Svarbu staiga pačiam, tik pagerėjus būklei, nenutraukti vaistų, reikia būtinai tartis su specialistu.

Dažnai žmonės linkę manyti, kad pasveiko ir gydytis nebereikia, tačiau jiems palengvėjo būtent dėl to, kad vartoja vaistą, kuris veikia tikslingai, o nutraukus dažnai palaipsniui depresija atsinaujina.

– Ką patartumėte nusprendusiems ieškoti pagalbos: kur kreiptis ir kaip išsirinkti gerą specialistą? Juk šiais laikais jų yra išties labai daug.

– Patarčiau nesusikoncentruoti į „gero specialisto“ paieškas, taip galite prarasti daug brangaus laiko. Pirmiausia kreiptis reikia į savo poliklinikos Psichikos sveikatos centrą (jų sąrašą rasite čia). Registracija vyksta ne per šeimos gydytoją, o tiesiogiai pasiskambinus.

Jei yra didelis asmeninis poreikis gydytis anonimiškai, galima ieškoti privataus gydytojo, tačiau nuo to gydymo ir sveikimo kokybė ne visada priklauso.

Manau, kad labai svarbus kontaktas tarp gydytojo ir paciento. Jei žmogus jaučiasi suprastas, nepaliktas, nepriimtas greitai ir atsainiai, vadinasi, pasirinko tinkamai.

O jei sveikimas vyktų komplikuotai, specialistas spręs dėl vaistų keitimo, pasitarimo su kolegomis, o gal siuntimo į stacionarą. Kalbu apie depresijos gydymą. Jei žmogų vargina tik liūdna nuotaika, turbūt pirmiausia iš tiesų pakanka paieškoti psichologo ar psichoterapeuto. Būkite sau dėmesingi.

Roberta Ivašauskaitė / Ji24.lt

Nemokama emocinė parama telefonu ir internetu:

Psichologinės pagalbos tarnyba	Telefonu	Internetu	Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai	8 800 28888	jaunimolinija.lt	I-VII visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, specialistai	116 111	vaikulinija.lt	I-VII 11:00 – 21:00
Linija Doverija(pagalba teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.	8 800 77277		I-V 16.00 – 20.00
Pagalbos moterims linija Budi specialistai, savanoriai konsultantai	8 800 66366	moteriai.lt	I-V 10:00 – 21:00
Vilties linija  Budi specialistai, savanoriai konsultantai	116 123	paklausk.kpsc.lt	I-VII visą parą

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt

Krizių įveikimo centre (www.krizesiveikimas.lt) psichologo konsultacijos teikiamos per „Skype“ (krizesiveikimas) arba atvykus į Krizių įveikimo centrą, Giedraičių g. 60A, Vilniuje. Darbo laikas: I-V 16-20 val., VI 12-16 val.