5 klaidos, renkantis studijas

Jaunimas, šiais laikais turintis šitokią gausą įvairių galimybių, patenka į dviprasmišką situaciją – viena vertus, vos per keletą minučių bet kokiu klausimu jie gali surinkti enciklopedijos dydžio informacijos klodus, kita vertus – niekas nežino, kokia informacijos dalimi iš tikrųjų galima pasitikėti. Ta pati problema iškyla moksleiviams, sukantiems galvą, kokią studijų programą pasirinkti bei patiems studentams, nepatenkintiems savo pasirinkimu. Tad, kokias pagrindines klaidas darome mes, desperatiškai bandydami užsitikrinti ateitį savo pasirinktomis studijomis?

1. Renkuosi tai, kas, pasak kaimynų, yra perspektyvu.
Pati pati pati didžiausia klaida – ieškoti patarimų išorėje, o ne viduje. Baisu, kai jauni, perspektyvūs ir energingi žmonės aklai ir nekritiškai perima jiem primestą nuomonę tų žmonių, kurie neretai būna atitolę nuo realybės. Dėdės nuomone, turėtum rinktis mediciną, iš kažkur išdygęs pažįstamas įkalbinės atsiduoti biochemijos studijoms, o, pasak močiutės, turi rinktis bet ką, kad tik galėtum dirbti valstybinėje institucijoje. Vat ir suderink viską, kad nori. Klausimas yra – kur šioje vietoje buvo Tavo nuomonė ir interesai? Tokiu momentu vertėtų atsiriboti ir ramiai paklausti savęs – kuo aš mėgstu užsiimti? Atmetus dalį laisvalaikio veiklų, vargiai susiejamų su profesija (pvz ilgą miegą savaitgalio rytais), ims ryškėti užsiėmimai, kuriuos renkiesi niekeno neprašomas. Galbūt mėgsti organizuoti renginius, gal dievini krapštinėtis prie preciziškų ranko darbo dovanėlių, galbūt dainuoji, groji, sportuoji, o gal mėgsti skaityti knygas, spręsti sudėtingus galvosūkius arba kurti idiliškus verslo planus? Bet kuriuo atveju, tik užčiuopęs veiklos sritį, kuri tave traukia, imk domėtis savo įgūdžių realizavimo galimybėmis. Studijos turi tau padėti „išgryninti” savo interesus, o ne sukaustyti ir apriboti. Taigi, patarimas būtų toks – atrask savo stipriąsias puses ir tuomet ieškok, kur gali jas panaudoti.

P.S. Jei netiki, kad verta, pridėsiu – mėgstamą darbą dirbantys žmonės uždirba daugiau. http://positivesharing.com/2007/06/for-love-or-money-how-should-you-choose-what-to-study/

2. Mieste trūksta specialistų – tapsiu vienu iš jų!
Ne vienas jaunuolis apie pasirenkamos specialybės svarbą sprendžia pagal tai, kokių profesijų atstovus mato aplinkui. Jei ant miestelio skelbimų lentos nuolat dygsta pasiūlymai dirbti greta esančioje parduotuvėje ar siuvykloje, galima imti ir apsigauti – pulti mokytis to amato, kuris, rodos, tuoj pat įtrauks tave į darbo rinką. Analogiški procesai vyksta ir didmiesčiuose – būna, išdygsta keletas tarptautinių įmonių, ir jaunuoliai vizijose jau piešia save ten dirbančiais finansų direktoriais, personalų vadovais ar administratoriais. Bėda ta, jog baigus mokslus situacija gali netikėtai pasikeisti – išdygsta naujos įmonės, paklausiomis tampa jau visai kitos specialybės, o ir reikalavimai kinta. Čia vėl pasireiškia ta pati problema – garantijų ieškojimas išorėje, o ne savyje. O tiesa tokia – lanksčiai laviruoti mūsų nepastoviame pasaulyje gali tik tie, kurie stengiasi tapti tam tikros srities specialistais, nepriklausomai nuo apylinkėje susidariusios darbo rinkos situacijos ar augančių įmonių. Kitaip teks būti pririštam prie vienos ir tos pačios darbovietės, kurios, deja, taip pat gali nebelikti. Nepatrauklu, ar ne? Tad, mesk siaurą viziją lauk ir atsimerk – pasaulyje yra daug daugiau spalvų, nei tavajam mieste :)

3. Pasitikėsiu tuo, ką radau internete.
Ne paslaptis, jog norėdami susirinkti kokią nors informaciją, pirmiausia kreipiamės į internetą. Čia atsakymų daug, tinklalapiai tokie gražūs, kad net akys raibsta, o ir surašyta viskas dažniausiai konkrečiai ir aiškiai. Nežinai, ką studijuoti? Et, nebėda – keli raktiniai žodeliai ir prieš tavo akis – dešimtys galimybių. Teko sutikti vieną tokį atvejį, kai žmogus atsispausdino būsimą studijų programą ir visus aplinkinius bandė apšviesti, kokių sričių specialistu po kiek metų jis bus. Viskas juk aišku – taip ant lapo parašyta. O realybė, deja, kitokia. Studentai turbūt galėtų man paantrinti, kad studijuojami dalykai nuo jų aprašymų gali skirtis kaip diena ir naktis. Taip, dažniausiai pagrindinės temos išlieka, tačiau internetas tau nepadovanos informacijos apie tai, ar dalykai bus įdomūs, ar bus praktinių užsiėmimų, ar galėsite susipažinti su naujausia informacija ar tik skaitysite sovietinius vadovėlius, ar dėstytojai bus suinteresuoti dėstoma medžiaga ar tiesiog stums laiką, ar akademinė aplinka bus maloni ar konkurencinga, griežta, ribota. Visą šią informaciją galima susirinkti tik iš gyvų būtybių ir jokiu būdu ne iš popierinių aprašų. Tad vietoj to, kad rinkdamasis programą kompiuterio ekrane dėliotum pliusus ir minusus, geriau jį išjunk ir eik pabendrauti su studentais – bus didesnė nauda.

4. Tikiuosi, padarysiu įspūdį draugams.
Visi jaučiamės esą ypatingi ir nepakartojami, ir dažniausiai pamirštame, kad taip nėra – esam žmonės kaip žmonės, paprasčiausiai skiriamės tarpusavyje ir tiek. Vis tik studijos, rodosi, tampa tam tikru atributu, išskiriančių mus iš pilkos masės (nes mes tai tikrai ne pilki). Specialybės ima priminti vardines rankines ar naujausius automobilių modelius, kurios, kaip ir bet kuri kita prekė, yra įvaizdžio dalis. Žinoma, šis „pirkinys” yra pagardinamas pasirinktos mokymosi įstaigos vardu, specialybe, o ne retai – ir studijų kaina. Taip besistengiant kurti tą dažnai ne visiem įdomų įvaizdį, pamirštama, kokia iš esmės yra studijų paskirtis. O juk ji tokia elementari – ugdyti, lavinti ir paruošti žmogų tolimesnei kelionei jo profesiniame gyvenime. Kas ją pamiršta, dažniausiai įkliūna į spąstus, kuriuose kaip kokia marionetė šoka pagal kitų dūdelę ir tikina save, jog šitas šokis – savanoriškas.

5. Visi geriausi draugai stosime ten pat.
Neretai draugai, žavėdamiesi vieni kitais ir trokšdami išlikti grupe, renkasi tas pačias studijas. Atrodo, taip smagiau – mokotės kartu, linksminatės kartu, ir net egzaminams ruošiatės kartu. Viskas atrodo tikrai neblogai, kol paklausiama – o kokia viso to prasmė?… Išsaugoti santykius? Supanašėti? Susilaukti paramos ir palaikymo? Juk jei esate draugai, studijų metai jus tik dar labiau suartins, nepriklausomai nuo to, ar mokysitės kartu. Be to, kam desperatiškai siekti panašumo – minios ir taip vienodai nuspalvintos. Galiausiai, palaikymas ir parama nėra ranka pasiekiami ir sulaukiami tik iš žmonių, esančių šalia. Juk ir už Atlanto gyvenantis brangus žmogus gali patarti kurkas geriau, nei suolo draugas. Apskritai, prisirišti prie draugų yra labai lengva, tam net nereikia dėti pastangų. Tačiau juk gimstame tai po vieną, o ne su visa draugų kompanija, tad ir per gyvenimą turime eiti klausydamiesi tik savo pačių širdies balso.

Sėkmės!

Parengė Greta Lietuvninkaiė
(VU psichologijos studentė)
jaunambutfaina.blogspot.com
Iliustracija: Becca Tapert / Unsplash

Šaltiniai:
1. Daily Mail Reporter. (2013). How college students think they are more special than EVER: Study reveals rocketing sense of entitlement on U.S. campuses. Daily Mail. Prieiga per internetą: http://www.dailymail.co.uk/news/article-2257715/Study-shows-college-students-think-theyre-special–read-write-barely-study.html
2. Kjerulf, A. (2007). For love or money? How to choose what to study. Prieiga per internetą: http://positivesharing.com/2007/06/for-love-or-money-how-should-you-choose-what-to-study/
3. Tuttle, B. (2012). 9 Reasons Why You Shouldn’t Trust Online Reviews. Time. Prieiga per internetą: http://business.time.com/2012/02/03/9-reasons-why-you-shouldnt-trust-online-reviews/
4. Paveikslėliai iš weheartit.com, ffffound.com