9 neįtikėtini faktai apie motinos pieną

Motinos pienas, nors gausiai tyrinėjamas mokslininkų, vis dar turi paslapčių. Pavyzdžiui, kodėl berniuką maitinančios motinos piene yra 25 proc. daugiau kalorijų nei maitinančios mergaitę? Kodėl pieno sudėtis kinta keičiantis maitinimo laikui? Pateikiame devynis neįtikėtinus faktus apie motinos pieną, kuriais pasidalino Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys ir „Nutricia Research“ mokslo centro Nyderlanduose motinos pieno tyrimų vadovas dr. Berndas Stahlis.

1. Dinamiškas ir nuolat kintantis. Kad kūdikis gautų tai, kas svarbiausia, komponentų santykis motinos piene nuolat kinta ir prisitaiko prie kūdikio amžiaus ir laktacijos etapo. Pieną veikia ne tik motinos gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai, bet ir vaiko sveikatos būklė. „Tai išties neįtikėtina – motinos pienas prisitaiko prie kūdikio, ir kiekvieną kartą žindant pieno sudėtis būna pasikeitusi. Tos pačios motinos pienas iš ryto būna vienoks, o žindant vakare – kitoks. Mamos per pieną kūdikiui perduodamų vertingų bakterijų „pirštų atspaudai“ taip pat yra unikalūs“, – sako dr. B. Stahlis, „Nutricia Research“ mokslo centro Nyderlanduose motinos pieno tyrimų vadovas, tyrinėjantis motinos pieną jau daugiau kaip 40 metų.

2. „Viskas, ką suvalgau, pereina į mano pieną.“ Ar tai tiesa? Net jei dviejų moterų mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas yra vienodi, vienos ir kitos pienas skiriasi. Pieno sudėtis priklauso ne tik nuo motinos mitybos ir gyvenimo būdo, bet ir nuo organizmo rezervų bei organizme esančių fermentų, be to, medžiagas, patenkančias į pieną, nulemia motinos genai. „Manymas, kad pietums suvalgius kepsnį per kitą žindymą piene bus daugiau baltymų, yra klaidingas. Baltymų kiekis piene priklauso nuo motinos genų. Visiškai kitaip yra, pavyzdžiui, su lipidais. Suvartojus produktų, kuriuose gausu omega 3 riebalų rūgščių, kaip antai žuvų, piene lipidų arba sveikųjų riebalų kiekis padidėja jau netrukus po valgio“, – pasakoja dr. B. Stahlis.

3. Žindant berniukus piene yra daugiau energijos. Berniukai ne tik auga greičiau nei mergaitės, bet ir suvartoja daugiau energijos. Tyrėjai patvirtina, kad berniukai vidutiniškai suvartoja daugiau motinos pieno, o berniuko motinos piene yra 25 proc. daugiau kalorijų nei piene, kuriuo žindomos mergaitės.

4. Neišnešiotų kūdikių motinų pienas yra kitoks. Neišnešiotų kūdikių motinų piene, palyginti su motinų, kurių kūdikiai gimė laiku, pienu, iš pradžių būna daugiau baltymų ir natrio, kitokia jo mineralinė sudėtis, bet energijos kiekis beveik nesiskiria. „Per pirmąsias dvi savaites ši ypatybė pamažu nyksta. Kuo nebrandesnis naujagimis, tuo motinos pienas turtingesnis visais savo komponentais – taip gamta stengiasi kompensuoti tai, ką mažylis turėjo gauti būdamas mamos įsčiose. Praėjus maždaug keturioms savaitėms po kūdikio gimimo, pienas jau būna labai panašios sudėties, kaip motinų, kurių kūdikiai gimė laiku. Jei motinos krūtys pašildomos ir pamasažuojamos, traukiamas pienas iš pradžių būna tirštesnis, ir kūdikis iš karto gauna daugiau kalorijų“, – sako dr. Arūnas Liubšys.

5. Skiriasi kiekvienos rūšies gyvų būtybių motinų pienas. Motinos pienas pritaikytas taip, kad konkrečios gyvūnų rūšies atžala augtų ir vystytųsi, todėl labai skiriasi kiekvienos rūšies atstovių pienas. Palyginti su kitų gyvūnų rūšių pienu, žmogaus piene yra daug mažiau baltymų, kalcio ir natrio, bet jame daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų, angliavandenių, vitamino C ir folatų. Pavyzdžiui, karvės ir ožkos piene yra tris kartus daugiau baltymų nei žmogaus piene. Tačiau žmogaus piene yra keturis kartus daugiau vitamino C nei ožkos piene, o karvės piene vitamino C visai nėra.

„Svarbiausia yra tai, kad motinos pieno maistinės medžiagos yra tokios sudėties, kad naujagimis jas įsisavina geriausiai, net jeigu jų ir yra gerokai mažiau nei karvės ar ožkos piene. Be to, motinos pienas dar yra unikalus tuo, kad jame pačiame yra fermentų, padedančių naujagimiui jį suvirškinti. Taigi, pats pienas palengvina naujagimio žarnynui darbą – tai ypač svarbu neišnešiotam naujagimiui“, – pabrėžia dr. Arūnas Liubšys.

6. Motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas. Gerai žinoma, kad motinos pienas yra „gyvas“. Jame yra įvairių hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gina naujagimio žarnyną nuo blogųjų bakterijų, virusų, pirmuonių, skatina ne tik vietinį (žarnyno), bet ir bendrą organizmo imunitetą. Kai kurie motinos pieno komponentai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, padeda gyti pažeistai žarnos sienelei, skatina žarnyno augimą ir brendimą, gerina jo funkciją.

7. Lietuvoje žindymo krūtimi lygis beveik dukart viršija Europos vidurkį. Skirtingose šalyse ir kultūrose žindymas krūtimi vertinamas įvairiai. Dažniausiai tam įtakos turi tradicijos, gerovės šalyje lygis, laikas, kuriuo motina grįžta į darbą, taip pat bendra motinos emocinė būklė. Nors motinos pienas kūdikio sveikatai ir vystymuisi labai svarbus, Europoje vidutiniškai tik 15 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus žindomi vien krūtimi arba maitinami tik motinos pienu. Lietuvoje kūdikius iki 6 mėn. žindo apie 27 proc. motinų. Pasaulyje vidutiniškai motinos pieno gauna tik 37 proc. naujagimių, o Lietuvoje šis lygis siekia 90,9 proc.

8. Dviguba nauda – jei motina žindo savo kūdikį, tai naudinga abiem. Tyrimai rodo, kad krūtimi žindomų kūdikių alergijų ir infekcijų rizikos lygis būna žemesnis, mažesnė tikimybė, kad jie susirgs diabetu arba turės antsvorio – kuo ilgiau vaikas žindomas krūtimi, tuo mažesnė nutukimo ateityje rizika. „Riebalų ląstelių skaičius mūsų organizme išlieka pastovus, o klausimas, ar suaugęs žmogus lengvai ar sunkiai numeta svorio, labai priklauso nuo to žmogaus mitybos pirmaisiais gyvenimo metais“, – paaiškina dr. B. Stahlis.

Vienas iš geriausiai žinomų žindymo krūtimi pranašumų tas, kad žindanti motina po gimdymo gali greičiau atgauti įprastą svorį. Be to, žindant krūtimi taip pat labai sumažėja krūties arba kiaušidžių vėžio ir antrojo tipo diabeto rizika, taip pat pagerėja motinos psichinė ir emocinė būklė, sumažėja pogimdyminė įtampa ir depresija.

9. Motinos pienas skatina geros ekosistemos formavimąsi naujagimio žarnyne. Pieną tyrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad motinos pienas yra pats paslaptingiausias skystis pasaulyje, jo cheminė formulė ypač sudėtinga. Nors „Nutricia Research“ centras tyrinėja motinos pieną jau daugiau kaip 40 metų, nuolat atrandama naujų ypatybių, pavyzdžiui, vien praėjusiais metais atrasta 600 naujų baltymų. Motinos piene gausu įvairių bakterijų, kurios ne tik padeda naujagimiui nuo pirmųjų dienų „susipažinti“ su motinos mikroorganizmų įvairove, bet ir padeda naujagimio žarnyne susiformuoti normaliai mikroorganizmų ekosistemai, kuri svarbi ne tik paties žarnyno, bet ir viso organizmo veiklai. Specialūs angliavandeniai – oligosacharidai, esantys motinos piene, yra nevirškinami naujagimio žarnyne, tačiau tampa labai svarbiu maistu gerosioms žarnyno bakterijoms, iš kurių geriausiai šiuo maistu pasinaudoja bifidobakterijos. Gerosios bakterijos, kurios vyrauja krūtimi žindomų naujagimių žarnyne, saugo mažylį nuo infekcijų, padeda virškinti maistą, sintezuoja kai kuriuos vitaminus ir kitas reikalingas medžiagas. Taip motinos pienas padeda sukurti naujagimiui palankią, draugišką ekosistemą, kuri labai svarbi ne tik jo augimui ir vystymuisi, bet tolesnei vaiko sveikatai.