Aušra Kurienė: pradinuko adaptacijos laikotarpis gali tęstis kelis mėnesius
Šį rugsėjį mokyklą pradėjusiems lankyti pirmokams, ypač nėjusiems į darželį ar neturintiems vyresnių brolių, seserų, dar viskas nauja: didelė ir po truputį atrandama mokykla, nauji draugai, rutina tampanti pareiga kasdien keltis į pamokas, jose išbūti atidiems ir tai kartoti penkias dienas per savaitę.
Pirmokui tikru išbandymu gali tapti ir mokyklos dydis
„Kai kurie vaikai į pirmą klasę ateina labiau pasiruošę – žinodami apie mokyklą iš ją jau lankančių brolių, seserų ar iki pirmos klasės lankę darželį. Kitiems mokykla – visiškai nauja. Paprastai, pirmieji du mėnesiai yra tas laiko tarpas, kai normalu, jog vaikui dar yra neaiškių dalykų, naujovių, su kuriomis jis turi susipažinti, suprasti. Jeigu po dviejų mėnesių – spalio pabaigoje ar per pirmas atostogas vaikas dar aktyviai nenori eiti į mokyklą ar vis dar akivaizdžiai nesupranta joje esančios ir dėl jos namuose atsiradusios naujos tvarkos, tėvai turėtų daugiau pasidomėti“, – sako Paramos vaikams centro įkūrėja ir vadovė A. Kurienė.
Jos teigimu, iššūkiai ar sunkumai, su kuriais susiduria vaikai, tik pradėję lankyti mokyklą, labai individualūs ir vieni juos įveikia lengviau, kiti sunkiau. Vienas iš iššūkių – priimti naujus reikalavimus bei nurodymus, kasdien laikytis tam tikros tvarkos: keltis konkrečiu laiku, tam tikru laiku pradėti pamokas, kurios tęsiasi vienodą laiko tarpą ir kurias skiria pertraukos. Ši rutina kartojasi penkias dienas per savaitę ir, paprastai, nėra dienų, kai galima pamiegoti ilgiau ar anksčiau grįžti iš mokyklos. „Pradėjus lankyti mokyklą, atsiranda ir nurodymų, kuriuos reikia vykdyti – nebelieka derybų „noriu – nenoriu“: reikia klausyti, ką sako mokytojas. Taip pat mokyklą tik pradėję pirmokai susiduria su socialiniu iššūkiu: didžioji dauguma jų susitinka su visiškai jiems naujais vaikais, su kuriais reikia susidraugauti, patikti, suprasti, neapsijuokti“, – vardija A. Kurienė.
Pasak Paramos vaikams centro vadovės, kai kuriems vaikams tikru išbandymu gali tapti mokyklos dydis: joje pačiam susirasti tualetą, valgyklą, drabužinę ar sporto salę. „Tai nauja erdvė, kurioje pirmokėlis turi išmokti funkcionuoti. Dažnai girdime apie vaikus, kurie mokykloje nesinaudoja tualetu – kenčia, nes tiesiog nežino, kur yra tualetas. Suaugusieji kartais pamiršta ar net nepagalvoja, kad tai, kas jiems atrodo elementaru, vaikui yra nauja ir kelia sunkumų. Pavyzdžiui, mokykloje dirbanti budinčioji. Vaikas nežino, ar reikia su ja sveikintis, ar nereikia, ar jos galima kažko paprašyti. Vaikas tiesiog niekada iki šiol nėra susidūręs su šias pareigas atliekančiu žmogumi – nežino, ar budinčioji gera, ar pikta. Tokiu atveju užtenka paprasto paaiškinimo“, – sako vaikų psichologė.
Viskas atrodo kitaip žiūrint vaiko akimis
Norėdami padėti savo pirmokui kuo lengviau adaptuotis mokykloje ir išvengti galimų sunkumų, tėvai visų pirma turėtų į mokyklą pasižiūrėti savo septynmečio vaiko akimis. Dar geriau būtų, jei tėvai apžiūrėtų mokyklos, kurią lanko vaikas, aplinką iš vaiko lygio: viskas atrodo vienaip, žiūrint iš 1,70 m ūgio suaugusio žmogaus perspektyvos, ir visiškai kitaip maždaug metro lygyje. Tai padarius ir pažįstant savo vaiką, reikėtų pagalvoti, ką vertėtų jam parodyti ar paaiškinti. „Tradiciškai vaikams parodoma klasė, suolas, rūbinė, bet gal vertėtų padaryti daugiau, pavyzdžiui, apeiti visą mokyklą, jei tai yra keturių aukštų pastatas. Gal verta vaikui paaiškinti ir supažindinti su valytoja, kurios galima paprašyti pagalbos pametus kokį daiktą, parodyti, kur yra gydytojo ar mokyklos sekretorės kabinetas, ir paaiškinti, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į šiuos žmones“, – sako A. Kurienė
Paramos vaikams centro įkūrėja ir vadovė įsitikinusi, jog būtina įdėti daugiau pastangų – paaiškinti, supažindinti su aplinka ir taip užtikrinti, kad vaikas joje geriau jausis, o ne laukti kol kils sunkumų. Apie pastaruosius byloja elgesio pasikeitimas. „Jei praėjus dviem mėnesiams nuo mokslo metų pradžios, vaikas bijo eiti į mokyklą, pradeda dažnai sirgti, nagus griaužti ar jo elgesyje akivaizdūs padidėjusio nerimo požymiai, nemiga, jei jis darosi piktesnis ar, atvirkščiai, vangesnis; jei per šį laiką nesusirado mokykloje nei vieno draugo, tėvams tikrai reikėtų pradėti daugiau domėtis. Gali paaiškėti, jog taip yra dėl visiškai paprastų priežasčių, – sako A. Kurienė ir prisimena vieną pirmoką, kuriam buvo baisu eiti į muzikos pamoką – Pasirodo, tas baimės jausmas atsirado dėlto, jog jis tiesiog nežinodavo, kaip sugrįžti į klasę po muzikos pamokos, kuri vykdavo ketvirtame mokyklos aukšte. Į pamoką vaikus nuvesdavo, o po jos nepasiimdavo. Jai pasibaigus, klasės draugai išskubėdavo, o jis buvo šiek tiek lėtesnis ir visiškame siaube leisdavosi keturis aukštus žemyn vienas.“
Panašias baimes vaikas gali patirti ir pakeliui į mokyklą ar iš jos, ir tai gali būti nenoro lankyti mokyklą priežastimi. „Jei mokykla, kurioje vaikas lanko pirmąją klasę, netoli ir tėvai yra įsitikinę, kad jis gali į ją saugiai nueiti ir pareiti, kad jaučiasi pajėgus tai padaryti, tuomet jau galima leisti ir pirmokui į mokyklą eiti vienam. Jokiu būdu negalima priverstinai skatinti to daryti. Jei vaikas dėl pakeliui kasryt sutinkamo benamio ar stovinčių, smarvę skleidžiančių šiukšlių konteinerių jaučia baimę, tėvams drąsinant eiti savarankiškai, jis gali ją suvaldyti, tačiau nuėjęs į pamokas jų metu galvos, kaip reikės grįžti, ar naktį nemiegos ir svarstys, kaip ryt keliaus į mokyklą“, – iliustruoja galimas situacijas A. Kurienė.
Pirmoko darbas – patikti mokytojai
Psichologė pataria, nelaukiant, kol išryškės elgesys, bylojantis apie vaiko mokykloje patiriamus sunkumus, pasikalbėti su klasės mokytoja. „Tėvai su mokytoju turėtų periodiškai pasikalbėti ir aptarti ne tik, kaip jam sekasi mokytis, bet ir tai, kaip jam pavyksta susidraugauti, bendrauti su kitais vaikais. „Jei vaikas aktyviai rodo nenorą ar net baimę eiti į mokyklą, nuvertindamas kalba apie mokytoją, pavyzdžiui, jog ji kvailai kažką padarė, ar apie vaikus, kad jie blogi, greičiausiai jis turi sunkumų. Nors vaiko paaiškinimas apie tai, kodėl jis taip jaučiasi, gali būti ir labai teisingas, bet tai yra jo vieno matymas ir tėvams reikia daugiau informacijos, norint suprati, kas vyksta su vaiku“, – sako vaikų psichologė, psichoterapeutė. Dar glaudesnio bendradarbiavimo su mokytoja reikės norint padėti vaikui įveikti sunkumus. Jei, pavyzdžiui, per pertraukas vaikas leidžia laiką visiškai vienas ar sėdi suole su klasės draugu, bet su juo visai nebendrauja, tuomet būtina paprašyti mokytojos pagalbos. Galbūt ji gali duoti užduočių, kurias reikėtų atlikti poroje, ir taip paskatinti draugystę.
Galimybė padėti vaikui kartu su mokytoja žymiai didesnė, nes pirmokui mokytoja yra autoritetas. „Remiantis septynmečio vaiko raidos etapo ypatumais, noras būti įvertintam, pastebėtam, noras patikti yra natūralus ir jis labai stengiasi realizuoti šį norą, konkuruoja su kitais klasėje, kad gautų gerą įvertinimą – gerą žodį, nupieštą saulę ar medalį. „Labai norint“, įmanoma sugriauti mokytojo autoritetą, bet nesikišant ar tiesiog padedant vaikui, jis mokytoją mylės ir gerbs“, – sako A. Kurienė.
Pasak jos, net maištaujantis ar mokytojos neklausantys mokiniai, tradiciškai pirmokui sukelia pasipiktinimą. „Jis lengvai atskiria, kas yra gera, o kas bloga. Tai, ką sako mokytoja, yra gerai, tai, ką daro jos neklausantis vaikas, yra blogai. Septynmečiai, nori elgtis moraliai, sąžiningai, teisingai. Net konkuruoti pirmoje klasėje vaikai nori sąžiningai – jie negalvoja, kaip kitam pakišti koją, kad laimėtų. Jie galvoja, kaip geriau pasirodyti. Tai suprantant, galima labai daug nuveikti, sukuriant vaikams tuo metu tinkamą motyvaciją lankyti mokyklą ir stengtis joje mokytis“, – sako A. Kurienė. Jos teigimu, pirmoko motyvacija būti geriausiu ar vienu geriausių mokinių klasėje ir mokytojo mylimiausiu yra geras ir efektyvus argumentas, padedant vaikui sėkmingai susidoroti su pirmos klasės iššūkiais.
Šis pradinuko adaptacijos laikotarpis gali tęstis kelis mėnesius. Jų metu mokykloje galinčias kilti problemas bei jų sprendimo būdus antradienį, rugsėjo 20 d., „Mentor Lietuva“ organizuojamo seminaro metu su tėvais aptars vaikų psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Šaltinis Alfa.lt
Foto: freepik