Dr. A. Landsbergienė: „Kartais mokykloje man susidaro įspūdis, kad tėvai rungtyniauja“

Mokslo metų pradžia tėvams dažnai asocijuojasi su laiku, kai teks plačiau atverti pinigines. Visgi yra viena sritis, kur galima išties nemažai sutaupyti. Tai – drabužiai ir avalynė. Kaip tai padaryti, pataria lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, kartu su didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės Sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje steigėja, socialinių mokslų daktare Austėja Landsbergiene.

Anot socialinių mokslų daktarės, renkantis mokyklinius drabužius svarbūs trys dalykai: patogumas, patogumas ir patogumas. Tokią išvadą ji priėjo kartu su Karalienės Mortos mokyklos mokytojais stebėdama vaikus.

„Mokykliniai drabužiai visų pirma priklauso nuo to, ar mokykloje dėvima uniforma, ar ne. Jeigu dėvima – didžioji dalis klausimų atsakyta iškart. Tiesa, jei teks pirkti uniformą, būtinai pažymėkite kiekvieną dalį vaiko vardu – pasimetus, bus daug didesnė tikimybė atrasti“, – primena dr. A. Landsbergienė.

Ekspertė teigia, kad pradinukams geriausia parūpinti tokius išorinius drabužius, kuriuos bus lengva apsivilkti ir persivilkti. Mokykloje itin svarbu patogumas ir greitis, nes nustatytu metu ir per tam tikrą laiką vaikui reikės ir pavalgyti, ir persirengti – tai reikėtų turėti omenyje renkant ir drabužius, ir avalynę

Taigi kelnės, suknelės, sijonai geriausi su guma, batai – tik be raištelių, vietoje užsagstomų marškinių reikėtų rinktis apvelkamus marškinėlius.

„Man visada pagailsta mergaičių, kurių suknelės su daugybe sagučių. Galiausiai ir mokytojos pagailsta, kuri turi jas visas susagstyti! Dėl viršutinės dalies lygiai taip pat: įsivaizduokite, kad jūsų vaikas yra su marškiniais, o jo draugai – su medvilniniais marškinėliais. O jeigu dar jūsų vaikui sunku užsisegti sagutes… Batai turėtų būti įsispiriami arba, dar geriau, su lipdukais. Dar parduotuvėje paprašykite, kad vaikas kuo greičiau apsiautų ir nusiautų ir pažiūrėkite, kaip sekasi. Jeigu kliūva, jeigu kojytė sunkiai lenda, jeigu vaikas nervinasi – šie batai ne jam“, – teigia dr. A. Landsbergienė.

Geriau daugiau, bet pigiau

Tai, kas patogu ir praktiška, nebūtinai turi būti brangu. Dr. A. Landsbergienė teigia, kad jai kartais susidaro įspūdis, jog tėvai rungtyniauja, kurio vaikas ateis apsirengęs gražesniais drabužiais. Arba kartais vaikai barami už tai, kad susipurvino drabužius.

„Mokykla yra ta vieta, kur vaikas tyrinėja, žaidžia, dūksta, atranda ir mažiausiai galvoja apie drabužius. Dėl to patartina pradinukams pirkti pigesnius drabužius ir avalynę, tačiau daugiau, kad turėtų kuo persirengti. Investuoti į lopus ant kelių, nes dažnai atrodo, kad nematomi vabaliukai per kelias savaites sukramto pradinukų, ypač pirmųjų klasių, kelnių kelius! Taip pat, jeigu vaikas pradinukas, rekomenduoju turėti spintelėje maišelį drabužių persirengimui, jei kartais nespėtų į tualetą, apsipiltų arba tiesiog nerastų savo kojinės po kūno kultūros pamokos. Kaip taip gali būti? Ogi laisvai! Ir tą žino visi, kurie žino, kokie nepaprasti ir kartais neįtikėtini procesai yra visiškai realūs mokykloje“, – savo patirtimi dalijasi dr. A. Landsbergienė.

Ji pridūrė suprantanti tėvus, kurie susierzina, jei tenka pirkti antrą keliasdešimt eurų kainuojantį megztuką. Tačiau yra paprasta išeitis: pirkti paprastesnius, pigesnius drabužius – mažiau skaudės. Pradinėje mokykloje geriau turėti 10 porų pirštinių po vieną eurą, nei vieną porą už 10 eurų.

Galiausiai, aprangą derėtų sluoksniuoti, kadangi Lietuva – sunkiai nuspėjamo oro šalis. Ryte dažnai būna vėsu, o dieną įšyla ir jei vaikas apsivilkęs šiltą megztinį, o po juo – plikas kūnelis, natūralu, kad jis sukais. Geriau tegul dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis, o ant jų apsivelka megztuką. Dukra spintelėje gali turėti atsargines kojines – jei su pėdkelnėmis bus šilta, galės persirengti.

Mokykla – ne klubas

Dr. A. Landsbergienė taip pat ragina vaikams priminti, kad jie yra atsakingi už savo aprangą: ir už tai, kaip yra apsirengę, ir už tai, kad daiktai nebūtų išmėtyti.

„Vis dažniau išgirstu iš mokytojų, kad tėvai rašo piktus laiškus, jei vaikas ką nors pameta. Ne mokytojas yra atsakingas už vaiko asmeninius daiktus. Jeigu mokytojas pamato ir padeda vaikui, tai yra nuostabu, tačiau jis negali vienu metu matyti 22 ir daugiau vaikų. Pagalvokite, juk ir jūs pametate savo daiktus, o kur jau ten atsakomybė už tiek žmonių! Mokytojas tikrai vaikams primins ir tikrai apie tai pakalbės, tačiau būtent čia jo atsakomybė ir baigiasi“, – sako dr. A. Landsbergienė.

Pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje vaikai jau dažniausiai drabužius renkasi patys ir puikiai žino, ko reikia. Vis dėlto dr. A. Landsbergienei priimtinesnės mokyklos, kurios turi vidaus tvarkas, kaip galima ir kaip negalima rengtis. Pavyzdžiui, yra mokyklų, kuriose mergaitės negali segėti trumpesnio sijono (ar suknelės) nei ištiesta ranka, o jei sijonas trumpesnis, turi keliauti namo persirengti. Taip pat yra su šortais, tiek berniukams, tiek mergaitėms.

„Manau, kad tokiame amžiuje svarbu kalbėti apie tai, kad mokykla – ne klubas ir ne pliažas, kad čia vaikai ateina taip, kaip suaugusieji ateina į darbą, todėl ir apranga turi būti atitinkama. Žinoma, svarbu, kad vaikui būtų patogu, kad jis gerai jaustųsi, bet mokykloje vaiko apranga taip pat kalba ir apie tai, ar yra gerbiama pati mokykla, mokytojai, bendramoksliai, ugdymo(si) procesas – vis dėlto tai yra organizacija, institucija. Neabejoju, kad tikrai galima rasti drabužių, kurie tiks ir vaikui, ir mokyklai“, – teigia dr. A. Landsbergienė.

Prasidėjo pirkimo bumas

„Kaip taikliai pastebi dr. A. Landsbergienė, mokyklinė apranga neturi būti itin brangi ar prašmatni, o mažiausiems atradėjams ir tyrinėtojams naudingiau nupirkti kelis drabužių komplektus nei vieną brangų. Ne mažiau svarbu, kad apranga ir avalynė būtų patogi bei patvari – kad vaikai galėtų pasimatuoti ir kartu su tėvais įvertinti patogumą, parduotuvėse įrengtos matavimosi kabinos. Visgi pastebime, kad pirkėjai drabužius vaikams renka atsižvelgdami ir į jų išvaizdą: populiarūs marškinėliai ir avalynė su įvairiais personažais, filmų atributika“, – teigia Jaunius Špakauskas, „Maximos“ korporacinių reikalų departamento direktorius.

J. Špakausko teigimu, pirkti drabužių ir avalynės vaikams tėvai įprastai suskumba rugpjūtį – šį mėnesį vaikiškos aprangos „Maximos“ parduotuvėse nuperkama dukart daugiau nei bet kurį kitą mėnesį.

Tiesa, pernai dalis pirkimų vajaus persikėlė į rugpjūtį. Tam įtakos turėjo didžiosios šventės, Rugsėjo 1-osios, savaitės diena. Šįmet toks scenarijus gali pasikartoti.

„Pernai Mokslo ir žinių diena buvo ketvirtadienį. Dalis tėvų dar prieš ją pasirūpino vaikų apranga ir mokykliniais reikmenimis, tačiau toli gražu ne visi. Nemažai pirkėjų į parduotuves keliavo savaitgalį po to ir pirko mokyklinius reikmenis bei aprangą savo atžaloms. Panašu, kad tokia situacija gali pasikartoti ir šįmet, kadangi Rugsėjo 1-oji bus penktadienį“, – pastebi J. Špakauskas.

„Maximos“ parduotuvėse populiarūs ne tik kasdieniam nešiojimui skirti marškinėliai, kelnės, suknelės, sijonai ir avalynė, apatiniai drabužiai, bet ir būtent mokyklai skirta sportinė apranga bei sportbačiai. Vaikiškos sportinės kelnės ir marškinėliai ilgomis rankovėmis „Maximose“ kainuoja nuo 7,99 eurų, džemperiai nuo 9,99 eurų, vaikiški tekstiliniai sportbačiai – nuo 5,99, o lietaus apsiaustai – nuo 0,99 euro.