Fluidinis ir kristalizuotas intelektas

Pastaraisiais dešimtmečiais populiarėja R. B. Cattell (1971) ir J. L. Horn (1982) psichometrinė fluidinio ir kristalizuoto intelekto teorija, kai kur minima kaip lankstaus ir tvirtojo intelekto teorija. Pasak jų, intelektą sudaro dvi pagrindinės gebėjimų grupės: tvirtasis ir lankstusis intelektas.

Lanksusis (fluidinis) intelektas žymi įgimtą gebėjimą galvoti ir mąstyti. Jis nepriklauso nuo išsilavinimo ar patirties. Tai bazinis intelektas, „smegenų įranga“ – fundamentalūs gebėjimai apdoroti informaciją ir spręsti problemas. Tai gebėjimas identifikuoti sudėtingus ryšius ir daryti išvadas remiantis bendru supratimu. Jį kažkiek veikia patirtis, bet labiau jis priklausio nuo fizinės smegenų būklės, fizinės sveikatos (Botwinick, 1984). Bręstant smegenims, bręsta ir lankstusis intelektas. Jo pajėgumas įvertinamas pagal informacijos supratimo greitį,  taikant analogijų, erdvinių ryšių radimo, indukcinio samprotavimo ir panašias užduotis. Tipiška lanksčiojo intelekto vertinimo priemonė yra Wechslerio skalės ženklų keitimo skaičiais užduotis. Charles Spearman lankstųjį intelektą žymėjo kaip Gf.

Tvirtasis intelektas (kristalizuotas), tai sukauptos žinios, informacija kuri gaunama ir saugoma visą gyvenimą praktinių žinių, įgūdžių pavidalu. Jo pagrindą sudaro protinės schemos, kurios prasideda kaip sensomotorinės reakcijos ir po to hierarchiškai išsidėsto į sudėtingesnes schemas, tampa simbolinėmis, jos jums pasako kaip ateiti apsirengus ir elgtis vakarėlyje, o kaip per gedulingus pietus. Tvirtąjį intelektą galima palyginti su „programine įranga“. Ši intelekto dalis yra patirties, išsilavinimo, kultūrinės aplinkos rezultatas. Tai kalbos mokėjimas, skaičiavimo įgūdžiai, tradicijų išmanymas ir panašiai. Paprastai siejamas su žinių gilumu, supratingumu, nuovoka, išmintimi. Jo įvertinimui gali būti naudojamas Wechslerio testo žodyno užduotis. Spearman tvirtąjį intelektą žymėjo kaip Gc.

Tyrėjai pastebi, kad šių dviejų intelekto rūšių raidos trajektorijos skiriasi, t. y. Lankstusis intelektas kažkur nuo 25 metų amžiaus mažėja, o tvirtasis didėja iki 71 ir vėliau (Craik, Bialystok, 2006). Detaliau žiūrėkite pateiktame paveikslėlyje:

Parengta pagal:
Žukauskienė, Rita (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi Raštai. 613-616 p.
Lemme, Barbara Hansen (2003). Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 160-163 p.