Gera gyventi Lietuvoje!

0 (0)

Dažnai girdžiu žmonių žodžius: „čia gi Lietuva…“, „taip tik Lietuvoje gali būti (nutikti)…“ , „valdžia kalta, nėra darbo, čia nėra gyvenimo…“ „visi skursta… čia gi Lietuva…“, „kitur taip nėra…“ Ir iškart man kyla klausimas: „Brangus žmogau, o ar žinai, kaip kitur yra?“. Stengiuosi per daug nerodyti savo pykčio, susidariusio išgirdus tokius žodžius… Bet jis yra, ir labai didelis. Esu savo šalies mylėtoja ir gynėja (galbūt po tankais negulčiau, bet visada laikausi palaikančios pozicijos). Šiame straipsnyje noriu priminti kelis faktus, kodėl Lietuvoje yra gera gyventi.

57 % Lietuvos teritorijos užima laukai ir pievos, miškai ir krūmai – 30%, vidaus vandenys – 4%. Iš viso turime 2830 ežerų, 29 900 upių ir upelių. Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Ką mums sako šie duomenys? Ogi tai, kad turime sąlyginai nedidelę teritoriją su daugybe ežerų, miškų, pievų, upelių ir t.t. Mūsų gamta yra žalia, gyva. Turime 4 metų laikus, kurie yra tokie skirtingi, jog leidžia mums džiaugtis gamtos įvairove, besikeičiančiomis spalvomis. Mūsų šalis maža, bet ar įžvelgiate čia privalumų? Toliausiai gyvenantis giminaitis automobiliu yra pasiekiamas vos per 4 valandas, Amerikoje žmonės tiek laiko praleidžia skraidydami į darbą iš vienos valstijos į kitą… Tikriausiai į kitą miestą mums arčiau nuvažiuoti, nei Maskvoje iš vieno mikrorajono į kitą… Be to, paklauskite žmonių ar jiems teko maudytis Amerikos, Didžiosios Britanijos ar Airijos ežeruose? Ar jie girdėjo, kad tų šalių gyventojai taip darytų? Dauguma iš jų mėgaujasi nuosavais baseinais, o mes vis dar neatitrūkę nuo gamtos (kiekvienas asmeniškai supras ar tai trūkumas, ar privalumas)… O dar pagalvokime apie stichines nelaimes… Vis dėlto ar nesame mes graži, saugi ir žalia šalis?

Ekonomika… Valdžia… Žmonių skundai… Ar kada nors susimąstėte, kiek metų yra Nepriklausomai Lietuvos valsybei? Ar jūs kiekvienas asmeniškai tokių metų esate ar buvote labai protingas ir nedarantis klaidų žmogus? Vargu… Nesmerkiu valdžios už tai, kokia ji yra. Žinoma, yra kur tobulėti. Tačiau taip, kaip žmogaus asmenybę formuoja aplinka nuo pat pirmos gyvenimo minutės, taip ir šalies „charakterį“ suformuoja aplinka – mes patys…

Sako nekyla šalyje atlyginimas? 2005 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 916,7 Lt, 2011 m. – 1591,8 Lt. Tikriausiai iškart kils mintis, jog auga turtingųjų uždarbis, ne minimumas… O kas pasakė, jog žmogus turi būti minimalistas? Kas trukdo žmogui kurti savo pridėtinę vertę? Komunistai? Bet jų jau nėra… Esame laisvi! Atsivėrė visi keliai tobulėti, kurti, mąstyti, reikšti nuomonę, mokytis! Netenkina atlyginimas? Kelk savo vertę, kvalifikaciją ir darbdavys bus pasiruošęs sumokėti daugiau, nes TU būsi jam reikalingas. Netenkina darbdavys? Nerandi darbo? Susikurk jį pats! Daugėja įvairių internetinių parduotuvių, kur žmonės tiesiog perpardavinėja prekes. Tai puiki niša, norint susikurti sau pajamas, save realizuoti, o ne priklausyti nuo kažkieno malonės ir nuolat bumbėti „kaip blogai“… Lietuva yra puiki šalis, kurioje galite tikrai atsiskleisti ir realizuoti save kaip asmenybę. Visa aplinka privalo tobulėti, mokytis, žengti į priekį, o aplinka juk esame mes patys, atskiri individai… Todėl nustokime kritikuoti, bumbėti dėl blogų sąlygų, o ieškokime galimybių, šansų kurti ne valstybės pridėtinę vertę, o pačio savęs…

Mes esame protingi, išsilavinę ir kantrūs žmonės. Mus skriaudžia, bet mes atsilaikome… Graikijoje paskelbė apie taupymo planą: gyventojai išėję į gatves niokoja savo turtą, savo šeimą – valstybę… O mes, lietuviai, kantriai išgyvename. Ar tai blogai? Manau, kad ne. Mes esame tokie atsparūs žmonės, jog išgyvensime skaudžius ir džiugius laikus. Tai stiprybė, o ne silpnybė. Vienintelė silpnybė yra nieko nedaryti ir kaltinti kitus…

Aš džiaugiuosi, kad gyvenu tarp tokių žmonių, tokios aplinkos… Visas pasaulis yra nuostabus, galime keliauti, atrasti, bendrauti, bet gyvenimas Lietuvoje, tarp savo tautos žmonių, savos kalbos, savų tradicijų, visada bus geresnis nei svetur…

Išmokime ne teisti, o suprasti, išmokime ne svajoti, bet daryti, išmokime ne niokoti, bet kurti… Tobulėkime visi kaip atskiros asmenybės ir valstybė žengs kartu su mumis. Nesakykite su panieka „čia gi Lietuva…“, sakykite tai su džiaugsmu ir pasididžiavimu! Tikriausiai nėra skurdžios šalies, kurios piliečiai būtų iki širdies gilumų nacionalistai – savo tautos mylėtojai.

Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė

Solveiga Brazauskaitė