Ginčas

Pusiausvyrą tarp tvarkos ir netvarkos bei taisyklių kūrimą ir keitimą M. Billigas (1987) aiškina kaip ginčą tarp santykių dalyvių.

Kiekvienos situacijos dalyviai turi skirtingus interesus ir siekia juos patenkinti. Karas kiekvieno prieš visus pasibaigia ten kur atsiranda susitarimas.

Ginčo analizė. Keletas teiginių:

• Dar senovės graikų filosofas Protogoras teigė, kad kiekvienam teiginiui galima rasti tiek pat pagrįstą neiginį. Tiesa nėra duotybė; ji yra susitarimo reikalas.
• Ginčas yra neišvengiamas.
• Ginčas (neaiškumas, konfliktas) suteikia priežastį mąstyti ir keistis. Nieko nebūna be reikalo ir jei žmogus nemato aiškaus reikalo jis nieko nedarys: nemąstys, nesimokys, nesikeis.
• Ginčo neįmanoma išspręsti tik argumentais.
• Susitarimas yra įmanomas, tačiau tik tuomet, kai abi šalys to nori. Toks noras atsiranda, kai šalys supranta, kad be kitos šalies pagalbos savo poreikių nepatenkins, o priversti tą kitą šalį tenkinti savo poreikius neturi galimybės.
• Susitarimas bus ilgalaikis ir patvarus tik tuo atveju jei abi šalys bus aiškiai išsakiusios savo poreikius, jaus, kad sutarimas yra teisingas, atsižvelgta į jų poreikius.
• Susitarimas keičia pasaulį, kuria naują realybę ir gal būt teiginį, naujam ginčui.

Iš esmės, norint kažko pasiekti reikia mokėti aiškiai apibrėžti savo ir įžvelgti bendravimo partnerių poreikius bei kūrybiškumo, įgūdžių tuos poreikius derinti.

Parengta pagal:
Visvaldas Legkauskas (2012). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 24-25 p.