Kaip apsaugoti nepilnamečius nuo seksualinio smurto?

Neseniai inernete buvo paviešinta medžiaga susijusi su byla, kurioje 27 metų vyras nuteistas dėl nepilnametės išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Atskleidžiant jų pažinties detales, uždėtas akcentas, jog trylikametė nesugebėjo pasakyti „ne“. Tokia informacija formuoja klaidingą nuomonę, jog „Auka – pati kalta“. Atsakomybė seksualinės prievartos ir kitų formų smurto atvejais visada tenka suaugusiajam, pabrėžia Paramos vaikam centro specialistai.

Smurtautojas sąmoningai daro įtaką

Vaikai ir paaugliai iki šešiolikos metų dėl psichologinio nesubrendimo negali duoti sutikimo lytiniams santykiams. Tai yra įteisinta ir Lietuvos įstatymuose. Kai suaugęs žmogus įtraukia vaiką ar paauglį į seksualinius veiksmus, tai yra nusikaltimas, už kurį atsakingas suaugęs. „Smurtautojas sąmoningai daro įtaką, rodydamas dėmesį komplimentais, gražiais žodžiais, maloniais pažadais. Taip pat spaudimu (pvz., atakuodamas žinutėmis), grasinimais, kad niekam nesakytų. Vaikas atsiduria sudėtingoje situacijoje, nežino kaip elgtis ir reaguoti, nes jaučiasi sutrikęs, išsigandęs, jam gėda“, – sako Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė.

Psichologė Ieva Daniūnaitė

Pasak ekspertės, daugiau nei 10 metų dirbančios su seksualinį ir kitokių rūšių smurtą patyrusiais vaikais bei jų artimaisiais, nepilnametis dėl savo amžiaus ir brandos negali numatyti visų aplinkybių, pavojaus, suaugusio žmogaus ketinimų ir tikslų. Tai nėra susiję su jo charakterio ar asmenybės bruožais. Mažametis visada turi mažiau galios nei suaugęs žmogus. Be to, pozityvus dėmesys kiekvienam yra malonus, o vaikams ir paaugliams tai ypač svarbu. Todėl jie yra labiau pažeidžiami ir į seksualininio išnaudojimo situaciją gali patekti įvairaus būdo vaikai ir paaugliai.

Svarbu pasikalbėti apie galimus pavojus ir pagalbą

Papasakoti apie patirtą prievartą labai sunku net patiems artimiausiems žmonėms, nes nukentėjęs bijo būti išbartas ar nubaustas, nenori nuvilti ar nuliūdinti savo šeimos. Be to, patyrusieji seksualinę prievartą gėdijasi ir jaučiasi kalti. Tad labai svarbu tikėti vaikų ir paauglių žodžiais, jiems užsiminus apie smurtą paskatinti papasakoti daugiau ir imtis veiksmų nusikalstamam elgesiui sustabdyti. Sužinojus, kad vaikas galėjo patirti prievartą, būtina pranešti policijai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Taip pat, šiuo metu kai vaikai ir paaugliai ypatingai daug laiko leidžia internete ir socialiniuose tinkluose, labai svarbu, kad suaugusieji (tiek tėvai, tiek specialistai) kalbėtųsi apie galimus pavojus, kaip juos atpažinti, kada kreiptis pagalbos. Reikėtų pasikalbėti apie tai, kad niekam negalima siųsti savo nuogo ar apsinuoginusio vaizdų, eiti susitikti su žmogumi, kurio šeima nepažįsta, iš anksto aptarti, kaip vaikas reaguotų, jeigu kas nors paprašytų atsiųsti tokią nuotrauką, ir kaip elgtųsi, sulaukęs kvietimo susitikti.

I. Daniūnaitė pabrėžia, kad suaugusieji turėtų paaiškinti vaikams, kad net ir asmeniškai kam nors nusiųsta nuotrauka ar vaizdo įrašas gali būti išplatintas viešoje erdvėje. Taip pat vis priminti, kad už kiekvienos paskyros gali slypėti ne tas žmogus, kuriuo apsimetama, gali būti klaidinama dėl tikro amžiaus, išvaizdos, lyties ar ketinimų. Taip pat reikėtų patikinti, kad kas benutiktų – svarbu kreiptis pagalbos, kartu su vaiku aptarti, kas yra suaugęs, kuriuo jis pasitiki ir į kurį kreiptųsi pirmiausia. Specialistai ir tėvų turėtų paraginti paauglius kreiptis pagalbos, kai mato, kad draugas gali pakliūti į bėdą.

Daugiau konkrečių patarimų tėvams ir su vaikais dirbantiems specialistams apie tai, kaip kalbėtis su vaikais apie saugumą ir pavojingas situacijas tiek internete, tiek realiame gyvenime, rasite e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.