Konferencija „Smurtas prieš vaikus. Jo poveikis sveikatai. Ką gali gydytojas?“

0 (0)

Kviečiame į kasmetinę VAIKŲ LIGONINĖS spaudos konferenciją Tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti. Šių metų tema „Smurtas prieš vaikus. Jo poveikis sveikatai. Ką gali gydytojas?“

Vaikų ligoninės gydytojai susiduria su vaikų fizinio, psichologinio smurto ir nepriežiūros pasekmėmis

Gydytojas ortopedas-traumatologas Vidas Misevičius. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duomenimis, pernai metais į Vaikų ligoninę dėl nudegimų atvežta 458 vaikų. Nudegimai sudarė daugiau nei 3 proc. visų traumų. Nudegimai pažeidžia odą ir gilesnius jos sluoksnius, sukelia daug skausmo, nudegimų gydymas sudėtingas ir brangus, po gydymo lieka kosmetinių randų, kontraktūrų, kuriems taip pat prireikia brangaus gydymo. Nagrinėjant nudegimų priežastis paaiškėja, kad šios pavojingos traumos priežastimi itin dažnai yra nepakankama vaikų priežiūra, tėvų neatsakingumas ir žinių stoka. Vaikai nukenčia nuo karštų gėrimų, verdančio vandens, kontakto su karštais daiktais, buitinės chemijos ir kosmetikos. Dažniausiai nukenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai, statistiškai jiems tenka 76 proc. visų nudegimų. Ketvirtadalis tokių vaikų dėl nudegimų sunkumo yra hospitalizuojami. Vaikų ligoninės statistika rodo, kad dėl nudegimų dažniausiai kreipiamasi sekmadieniais, o pavojingiausias metas – atostogų laikotarpis (liepa-rugpjūtis).

Gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas primena, koks pavojingas vaikui gali būti jo supurtymas, kad sukrėsto vaiko sindromas kūdikiams gali turėti lemiamų pasekmių vėlesnei vaiko sveikatai. Dažniausiai sukrėsto vaiko sindromas atsiranda dėl tyčinio sužalojimo, kai tėvai praranda kantrybę ir smarkiai supurto verkiantį vaiką. O pasekmės – sunki trauma, paliekanti sužalojimus, raidos, regos sutrikimus, epilepsiją. Tenka taikyti ir chirurginius metodus. Tokiais atvejais Vaikų ligoninė informuoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Vaikų ligų gydytoja, gydytoja hematologė Audronė Mulevičienė teigia, kad mažakraujystė – nebyli liga, kai vaikas gali neturėti jokių skundų, o liga nustatoma visiškai atsitiktinai atlikus bendrą kraujo tyrimą.  Deja, ši liga nustatoma ne tik sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenantiems vaikams – bėdos ištinka ir išsilavinusių, pasiturinčių šeimų vaikus. Retais atvejais tenka netgi perpilti eritrocitų masę dėl ryškaus deguonies trūkumo organizme. Šiandien tiek tėvai, tiek sveikatos priežiūros specialistai per mažai dėmesio skiria vaikų mitybai. Neretai taikomos mokslo įrodymais nepagrįstos praktikos. Nemažą įtaką vaikų mitybai daro ir finansinių interesų turinčios verslo grupės (pieno mišinių, dirbtinių maitinimo priemonių, saldžių maisto produktų, gėrimų gamintojai ir platintojai). Būtinas didesnis atsakingų valdžios institucijų dėmesys racionalios mitybos rekomendacijų diegimui, visuomenės švietimui,  verslo grupių veiklos reguliavimui ir kontrolei.

Ar yra veiksmingų psichosocialinės pagalbos būdų smurto priežastims ir pasekmėms mažinti?

Prof. D. Pūras, Vilniaus universitetas, Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras. Pediatrai ir kiti gydytojai nori pasiųsti aiškią žinią politikams ir visuomenei, kokią žalą individų ir visuomenės sveikatai sukelia toksinis stresas ir vaikystėje patiriamas smurtas bei kiti rizikos ir kad negalima taupyti smurto prevencijos sąskaita.

Tarp svarbiausių žinių, kurios nuolat turi būti siunčiamos sprendimus darantiems politikams ir šviečiant visuomenę yra šios:

Smurtas neturi būti rūšiuojamas pagal sunkumo  laipsnius. Nepateisinamas ir žalingas vaikų raidai ir sveikatai yra bet koks smurtas. Tėvus ir būsimus tėvus reikia šviesti ir mokyti neprievartinio auklėjimo būdų, kad visuomenėje įsivyrautų suvokimas jog smurtavimas ir auklėjimas yra nesuderinami dalykai.

Toksinis stresas – nuolat nepatenkinami emociniai poreikiai ankstyvoje vaikystėje – sukelia negrįžtamus pakitimus smegenų veikloje ir užprogramuoja fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimus visam gyvenimui. Vienodai žalinga ikimokyklinio amžiaus vaiko raidai ir sveikatai, jei jis gyvena šeimoje, kurioje smurtaujama, ir jei jis ilgiau kaip tris mėnesius gyvena  įstaigoje. Todėl būtina plėtoti tokią kompleksinių paslaugų infrastruktūrą, kad vaikai nebegyventų nei smurtaujančiose šeimose, nei kūdikių namuose, nei kitokios globos įstaigose.

Dr. Jovita Petrulytė, Jolanta Trinkūnienė, Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras. Pagrindinės smurto formos yra fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas ir nepriežiūra. Dažnai tas pats vaikas nukenčia nuo kelių smurto formų. Prie mišraus smurto formų priskiriamas ir gydymo įstaigose pastebimas deleguotojo Miunchauzeno sindromas, kai tėvai išgalvoja ar sukelia vaikui tam tikrus simptomus ar ligas ir reikalauja su tuo susijusių diagnostikos ar gydymo intervencijų.

Nuo 2017 m. Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse fizinio smurto sąvoka apima ir fizines bausmes. Kokią pagalbą gali suteikti gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai?

Nepavėluotas smurto požymių išaiškinimas, pranešimas atsakingoms institucijoms, bendradarbiavimas teisiniuose procesuose bei vaiko saugumo užtikrinime.Kompleksinė medicininė, psichologinė pagalba vaikui, kenčiančiam nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Pagalba tėvams sprendžiant tarpusavio santykių, vaiko auklėjimo problemas ir užtikrinant tinkamą vaiko priežiūrą, visapusišką jo poreikių tenkinimą.

Vienu metu teikti pagalbą tiek smurtautojams, tiek nukentėjusiems nuo smurto nėra lengva. Kaip tai padaryti, atsakys gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai.

Kviečiame į kasmetinę VAIKŲ LIGONINĖS spaudos konferenciją Tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti. Šių metų tema „Smurtas prieš vaikus. Jo poveikis sveikatai. Ką gali gydytojas?“

Vieta: Vaikų ligoninė, VUL Santaros klinikų filialas, Santariškių g. 7, Administracijos salė.
Laikas: 2017 m. gegužės 31 d. 10-11 val.

Konferencijos dalyviai: LR sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, VUL Santaros klinikų generalinis direktorius akad. prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, Vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis, Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja dr. Sigita Burokienė, Vilniaus universiteto prof. Dainius Pūras, gydytojai specialistai: dr. Jovita Petrulytė, ortopedai-traumatologai Vidas Misevičius, dr. Jolanta Labanauskienė, gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas, vaikų ligų gydytoja, gydytoja hematologė Audronė Mulevičienė (programa).

Daugiau: vaikuligonine.lt