Lituanistikos studentė: „Jei nepadedi žmonėms, gyvenimas prabėgs veltui“0 (0)
Lituanistikos studijas pasirinkusi Brigita Meškonytė sako, kad baigus mokyklą, kaip ir daugeliui abiturientų, buvo sunkus laikotarpis, nes teko rinktis studijas, planuoti tolimesnį savo gyvenimo kelią. Nuo mažumės mergina buvo linkusi į humanitarinius mokslus, mėgo skaityti įvairiausias knygas, o paauglystėje susidomėjo psichologija. „Jei gyvenime nepadedi žmonėms, neskatini kitų tobulėti, tai gyvenimas prabėgs veltui. Kaip tik tuo metu, manau, radau pedagogo pašaukimą. Vyresnėse klasėse tik dar labiau tuo įsitikinau: lietuvių kalbos mokytoja visuomet skatino mane mąstyti ir analizuoti, tačiau literatūriniu keliu nevedė“, – sako Brigita.
Mergina teigia, jog jai lemtingiausias buvo paskutinis mokymosi semestras, kuomet suprato, jog būtent lituanistikos srityje ji yra geriausia. „Aiškiai žinojau, jog stosiu į LEU. Į stojimų lentelę buvau surašiusi tik mūsų universiteto specialybes, o pirmuoju numeriu – lietuvių kalbą“, – prisimena B. Meškonytė. Kuomet būsima lietuvių kalbos mokytoja buvo dar moksleivė, ją sudomino galimybė mokytis ir žurnalistiką. „Žavėjausi LEU akademiniu choru „Ave vita“. Žinojau, kad mano antrieji namai bus LEU. Lituanistikos studijos Lituanistikos fakultete yra išskirtinės dėl kuriamos atmosferos. Dėstytojas – kolega, nors ir yra gerbiamas, žinomas rašytojas. O jų čia daugybė“, – įspūdžiais dalijasi studentė.
„Man, kaip asmenybei, Lituanistikos fakultetas puiki vieta tobulėti ir augti didžiuliais šuoliais. Jei nuoširdžiai domiesi ir mokaisi, visi dėstytojai pasirengę suteikti visą reikalingą pagalbą, linki kuo geriausio pasisekimo, nuolat skatindami ir nuoširdžiai didžiuodamiesi, jog mums pavyksta tobulėti. Visa kita bendruomenės pusė – Studentų atstovybė ir kitos draugijos – suteikia galimybę tobulėti ne tik pagal profesiją, bet ir kaip piliečiui, visuomenės nariui, kuris atsakingas už save, savo artimą ir visą aplinką“, – sako B. Meškonytė. Po bakalauro studijų Brigita svajoja studijuoti magistrantūrą, o baigusi mokslus dirbti mokykloje arba universitete: „Galbūt svarbiausia ne vieta, kurioje dirbsiu, bet visą gyvenimą man liks svarbi mano vertybė, t. y. kasdien padėti žmonėms tobulėti ir augti“.
Brigitos nuomone, LEU Lituanistikos fakultetas – pati geriausia vieta studijuoti. Tai galimybė mokytis iš pačių inteligentiškiausių, išsilavinusių ir kompetentingų dėstytojų. „Įstojęs į lituanistų gretas, gali įvairiapusiškai save atskleisti LF Studentų atstovybėje, diplomatiškai ginti studentus ir jiems atstovauti. Studentų mokslo draugijoje yra galimybių parodyti savo mokslinius gabumus, o „Literatų arkoje“ –kūrybiškumą. Mūsų fakultete gali atsiskleisti ir tapti pilnaverte, išsilavinusia asmenybe“, – teigia Lituanistikos fakulteto studentė.
Lietuvių filologijos studijų metu daug dėmesio skiriama ir kultūrinei veiklai: studentai aktyviai dalyvauja mokslo ir literatų draugijų veiklose, rengia kūrybos almanachus ir laikraštį „Žosmė“, organizuoja susitikimus su žymiais rašytojais ir menininkais, dalyvauja įvairiuose šalies ir tarptautiniuose projektuose. Tai – perspektyvi studijų programa su specializacijomis (dokumentų valdymo organizavimu, draminiu ugdymu, tekstų tvarkyba, žurnalistika), suteikianti ir gilių lietuvių filologijos žinių, ir pasirinktos specializacijos gebėjimų, ir dalyko pedagogikos kvalifikaciją. Ši programa apima teorinius kalbos ir literatūros mokslo pagrindus, praktines filologijos žinias ir komunikacinę kompetenciją. Dalyko pedagogikos, lietuvių filologijos bakalauro laipsnis ir pasirinkta specializacija suteikia absolventui didelį pranašumą darbo rinkoje, kurioje itin plačiai pritaikomos įgytos pedagogikos ir psichologijos žinios, aukšta filologinė kultūra, gebėjimas valdyti informaciją ir komunikaciją.
Baigusieji šią studijų programą dirba mokytojais įvairiose bendrojo lavinimo mokyklose, dėstytojais šalies kolegijose ir universitetuose, užsienio lituanistikos centruose, kalbos tvarkytojais valstybinėse ir kitose įstaigose ir įmonėse, redaktoriais leidyklose, viešųjų ryšių ir reklamos agentūrų specialistais, švietimo ir kultūros įstaigų administratoriais, mokslinių tyrimų centrų tyrėjais, žurnalistais, TV ir radijo laidų, renginių vedėjais, vadovais privataus verslo įmonėse, tampa politikais, vertėjais ir kt.