Turi kūną? Naudok jį, bet neperdozuok…

Vakar su draugais laipiojom Lokės Pėdoje. Ta proga, šiandien noriu pasidalinti idėja apie mūsų asmenybės, sielos, dvasios ar gyvybės nešėją – kūną, ir jo naudojimą.

Mintis paprasta. Turime kūną. Jis – pagrindinis mūsų gyvenimo instrumentas. Juo naudodamiesi sukuriame viską aplinkui save; tiesiogine ta žodžio prasme, juo sukuriame savo gyvenimą: gerbūvį ar blogbūvį (atitinkamai).

Net, jei mūsų darbas protinis, vis viena kūnas reikalingas, kad smegenų kūrinį perteiktume pasauliui. Dabar guldau savas mintis ant kompiuterio ekrano. Tam naudoju pirštus ir akis. Jei diktuočiau, naudočiau balsą, t.y. kaip mokykloje mokė – kalbos padargus (iki šiol man tas pavadinimas asocijuojasi su žemės ūkiu…).

Kompiuterį, kuriuo rašau, įsigijau naudodamas savo kūną: dirbau protinį darbą, už kurį man buvo sumokėta. Jei kūno nebūtų, nebūčiau galėjęs jo atlikti. Stalas, ant kurio stovi kompiuteris, – rankų darbo. Neturėdamas rankų, nebūčiau jo nušlifavęs, nulakavęs, surinkęs.

Tad… Jei mūsų protą patalpintų į stiklainį, net ir sumastę nuostabiausių dalykų, negalėtume jų įgyvendinti, jau neminint paprasčiausio fizinio darbo, tokio kaip pvz. gatvės šlavimas ar indų plovimas.

Ilgai nenaudojamas daiktas tiesiog susensta. Tarkim, automobilis, kaip ir žmogaus kūnas, – sudėtingas mechanizmas, tačiau net ir tvarkingas, geras, naujas automobilis nenaudojamas susens labiau, nei tvarkingai eksploatuojamas. Netikit? Paklauskit bet kurio automechaniko!

Nenaudojami raumenys, sąnariai, smegenys atrofuojasi, praranda savo pradinius gebėjimus, taip kaupdami vis didesnę inerciją juos išjudinti po sąstingio. Ilgainiui ta inercija virsta chronišku energijos stygiumi ir nenoru nieko daryti.

Tačiau perdozuoti taip pat kenksminga. Nuolatinės perkrovos ir stresas mūsų kūnui tokie pat žalingi, kaip ir atrofija. Imkim tą patį automobilį. Jei jį „drošim“, nesaugosim, laiku nepasirūpinsime profilaktika ilgai jis netarnaus. Netikit? Paklauskit bet kurio automechaniko!

Piktnaudžiaudami savo kūno naudojimu sudėvime jį anksčiau laiko, perteklinis fizinis, emocinis, protinis nuovargis kaupiasi ir vis dažniau pradeda mus stabdyti, kol pats kūnas nepasako „STOP!!!“, išsireikšdamas perdegimu ir lėtiniu nuovargiu. Ilgainiui tai virsta chroniškomis, lėtinėmis ligomis.

Taigi, naudokime savo kūną, bet neperdozuokime. Man pačiam tai reiškia:

• kuo dažniau naudoti savo jėgą kaip transporto priemonę, kai galiu (lipti laiptais o ne važiuoti liftu, naudoti dviratį, ne auto)

• reguliariai sportuoti

• sveikai valgyti, bet kartais leisti pasidžiaugti ir nesveikais dalykais

• išsimiegoti, bet nepersimiegoti

• skirti laiką poilsiui, buvimui tik su savimi

• nuolat mokytis, tačiau neperkrauti savęs tuščia informacija

• nebijoti išeiti už komforto zonos, ir nepamiršti į ją grįžti pailsėti.

Gero naudingo savaitgalio, be didelių perdozavimų…

Psichologas Julius Tilvikas
www.laime.eu | www.porosterapija.lt