Mokslinis tyrimas: kas padeda suburti didelį sekėjų skaičių internete?

Internetinių socialinių tinklų auksinė taisyklė – būk įdomus ir būsi sekamas. Todėl apie platformos vartotojo turinio aktualumą bei profilio įdomumą lengva spręsti iš žmonių, sekančių naujausius pranešimus, skaičiaus. Tačiau kas lemia spendimą, kad vienas arba kitas socialinio tinklo dalyvis yra įdomus ir verta paspausti mygtuką „follow”? Ištyrę daugiau nei 500 tinklo „Twitter” narių profilių, tai išsiaiškino Džordžijos Technologijos instituto ir Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai.

Nors socialinis trumpų žinučių (kitaip – mikrotinklaraščių) tinklas „Twitter” Lietuvoje dar nepasiekė tokio populiarumo, kokiu gali pasigirti Vakarų šalyse, sekėjų fenomeną galima pritaikyti bet kokiam aktyvumui ir populiarumui internetinėje erdvėje matuoti. Amerikiečių mokslininkai C. J. Hutto, Sarita Yardi ir Ericas Gilbertas daugiau nei 15 mėnesių sekė 507 aktyvias „Twitter” paskyras, kurios sugeneravo virš pusės milijono trumpųjų pranešimų. Stebėdami viešai publikuojamą turinį, jie kreipė dėmesį į profilio užpildymo pilnumą, sekėjų skaičių, aktyvumą bei tai, ką ir kaip vartotojai skelbė.

Prieš pradėdami tyrimą mokslininkai nustatė, kad tyrimo objektais būti gali tik viešos „Twitter” paskyros, kurios sukurtos daugiau nei prieš 30 dienų, turi bent 15 draugų, penkis sekėjus ir yra pildomos anglų kalba. Buvo vengiama sekti įžymių žmonių bei oficialias verslo kompanijų paskyras, kad duomenys nebūtų iškreipti.

Duomenys buvo renkami ir analizuojami kas tris mėnesius – mokslininkai stebėjo, kaip turinio pokyčiai veikia paskyros populiarumą, kas lemia padidėjusį arba sumažėjusį sekėjų skaičių.

Vienas įdomiausių tyrėjų pastebėjimų – itin didelis vartotojų jautrumas neigiamoms emocijoms. Kadangi didžioji dalis sekėjų su objektu nebūna susiję realiame gyvenime ir socialinis ryšys yra itin silpnas, net menkiausios neigiamos užuominos arba per didelis emocionalumas gali atbaidyti potencialų arba esamą sekėją.

Taip pat pastebėta, kad tinklas „Twitter” didelei daliai vartotojų neretai atstoja naujienų portalus, tad paskyros, kuriose buvo daugiau aktualios informacijos, o ne asmeninio gyvenimo detalių, susilaukė daugiau dėmesio. Tiesa, asmeninė informacija vidutiniškai sudarė 41 procentą viso publikuojamo turinio, o faktinė ir aktuali – 24 procentus.

Mokslininkai pastebėjo, kad labai svarbu yra ir tai, kad vartotojas savo paskyrą atnaujintų bent keletą kartų per dieną, jo turiniu būtų dalinamasi, o profilis būtų pilnai užpildytas ir aiškiai nurodantis asmenį. Didelis privalumas – nedidelės informacinės detalės kaip, pavyzdžiui, nurodoma buvimo vieta. Sekėjus traukia ir įdomus žodynas, dalinimasis patraukliomis nuorodomis.

Tiesa, per dažnas raktinių žodžių (angl. hashtag) naudojimas ir bereikšmių, neinformatyvių žinučių rašymas kitiems vartotojams atrodo itin nepatrauklus, neįdomus ir nevertas dėmesio, tad siekiantiems didesnio populiarumo virtualioje erdvėje to reikėtų vengti.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Šaltinis: