Internetinės pažintys moksliniu požiūriu: Kaip susirasti idealią antrąją pusę?

PAZINTYS

Tad, kaip gi susipažinti, susirasti antrąją pusę? Visame pasaulyje 91 milijonas žmonių naudojasi pažinčių puslapiais ir programėlėmis. Rasti tuose milijonuose „tą vienintelį“ žmogų – keblus dalykas, bet kartais tame gali pagelbėti mokslas, pasakoja daktaras Zandas van Tulekenas, portale BBC.

Man 37 metai, ir jau daugelį metų Londone bei Niujorke ieškau tos vienintelės ir nepakartojamos. Kai kurie mėgsta gyventi vieniši, tačiau man tai tikra kančia, galbūt dėl to, kad turiu brolį dvynį.

Vis dėl to neseniai supratau, jog visus tuos metus pirmenybę teikiau (įtariu, kad veltui) darbui ir kelionėms.

BBC laidai „Horizontai“ nusprendžiau išaiškinti, ar moksliškai pagrįstas būdas pasinaudojant pažinčių portalais gali padidinti mano sėkmės galimybę.

Pirmas sunkumas, su kuriuo susidūriau – padaryti taip, kad mane pastebėtų.

Asmeninės anketos pildymas puslapyje man yra pati sunkiausia ir nemaloniausia viso proceso dalis. Net pati mintis, jog teks pereiti kankinančios savigraužos procedūrą, kėlė man pasibjaurėjimą.

Be to, reikia apibūdinti savo „idealų partnerį“, o tai visuomet man atrodė nemaloni būtinybė, netgi kvepianti seksizmu bei reikalaujanti optimizmo ir geros vaizduotės.

Pagalbos kreipiausi į Londono Karalienės Marijos universiteto profesorių Chalidą Chaną, kuris yra išstudijavęs dešimtis mokslinių darbų apie pažintis internete.

Ši tema jį sudomino ne tik kaip mokslininką: jis bandė padėti draugui, niekaip negalinčiam susirasti merginos.

Man tai panašu į tikrą draugystę, juolab kad Chano rašytame straipsnyje buvo smulki milžiniško duomenų kiekio analizė.

Jo tyrinėjimai parodė, jog vienos pažinčių puslapio anketos yra gerokai patrauklesnės, nei kitos (jo analizės dėka jo draugas dabar jau susirado savo antrąją pusę ir yra laimingas).

Chalidas Chanas sako, jog 70 % informacijos jūsų anketoje turi būti skirta tiesiogiai jums, ir tik 30 % – toms savybėms, kurias privalo turėti ieškomas partneris.

Tyrimai rodo, jog anketos, sudarytos laikantis šių proporcijų, pritraukia daugiau dėmesio, kadangi žmonės jaučiasi drąsiau ir nesivaržydami parašo jums keletą žodžių. Man tai atrodo įtikinamai.

Tačiau yra ir kitų išvadų. Pavyzdžiui, moteris labiau traukia vyrai, demonstruojantys vyriškumą, drąsą ir pasiruošimą rizikuoti, o ne gerumą ir altruizmą. O juk aš maniau, jog mano medicinos karjera kaip tik bus pliusas.

Jei norite parašyti apie tai, kad turite puikų humoro jausmą – geriau jį pademonstruokite, pataria Chanas. Ką gi, lengva kalbėti.

Man jis taipogi patarė puslapyje išsirinkti slapyvardį, prasidedantį viena pirmųjų abėcėlės raidžių. Dažnai žmonės pasąmoningai tokius inicialus asocijuoja su akademine ir profesine sėkme. Man, pavyzdžiui, teko vardą Zand (Xand) pasikeisti, ir kuriam laikui tapti Aleksu.

Kaip bebūtų keista, šie patarimai pasirodė esą ypač naudingi.

Supraskite mane teisingai: pildyti anketą – siaubingas darbas, tačiau galvoje turėjau keletą punktų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, ir jie padėjo man susidoroti su baime prieš tuščią lapą bei sukurpti kažką padoraus.

Mano anketa buvo publikuota ir čia kilo dar viena problema: su kuo iš tikro aš noriu eiti į pasimatymą?

Išsirinkti iš begalės potencialių kandidatų man padėjo matematikė Hana Frai – pamėtėjo įdomią strategiją.

Metodas, kuris remiasi taip vadinamo optimalaus sustojimo teorija, padeda išrinkti geriausią variantą iš daugybės opcijų.

Skyriau laiko, kad peržiūrėčiau šimtą moterų anketų programėlėje Tinder, kuri veikia „svaipo“ principu – pasirinkimas atliekamas paprastu piršto judesiu (į dešinę – noriu susipažinti, į kairę – nenoriu).

Iškėliau sau užduotį atlikti vienintelį judesį į dešinę, tokiu būdu pasirinkdamas geriausią variantą.

Jei būčiau rinkęsis vieną iš pirmų kandidatų, būčiau praleidęs kažką geresnio, kas būtų pakliuvę man vėliau. Tačiau, jei būčiau vartęs puslapius per ilgai, man galėjo atitekti visiškai netinkama kandidatūra.

Jei tikėtume matematikais, sukūrusiais kandidatų atrankos algoritmą, mano sėkmės galimybė gerokai padidėja, jei aš praleidžiu pirmuosius 37 %.

Tik po to reikėtų rinktis kandidatą, man atrodantį geresniu, nei ankstesnieji. Galimybė, jog kandidatūra iš šios grupės bus geriausia iš visų, kaip nebūtų keista siekia 37 %.

Nemeluosiu, man buvo sunku atmesti pirmas 37 moteris, ypač todėl, kad kai kurios jų atrodė gana patraukliai. Tačiau nusprendžiau laikytis taisyklių ir, praleidęs 37 kandidatūras, parašiau labiausiai už kitas patikusiai. Galiausiai mūsų pasimatymas buvo sėkmingas.

Jei šią teoriją taikytume visiems mano pasimatymams ir santykiams, tai mano supratimu ji visiškai puiki.

Šios strategijos matematinis paaiškinimas – dalykas ypač sudėtingas, tačiau, jei gerai pagalvotume, mes panašiu principu naudojamės gyvenime.

Mes linksminamės ir kaupiame patirtį maždaug pirmame visų santykių, kuriuos turime, trečdalyje. Po to, kuomet mes jau maždaug suprantame, su kuo turime reikalų ir ką norime gauti, mes sustojame ties sekančiu, geriausiu mums sutiktu žmogumi.

Tačiau puikiausias dalykas čia yra tai, kad šis algoritmas diktavo man žaidimo taisykles, kurių turėjau laikytis. Taigi, aš turėjau kuo pasiteisinti, kai atstūminėjau žmones ir nejaučiau jokios kaltės.

Taip pat ir pats ėmiau daug lengviau reaguoti, kai atmeta mane – tuomet, kai tik tame ėmiau įžvelgti ne tik depresinę pusę, bet ir įrodymą (Hana tai vadina matematiniu faktu), jog einu teisingu keliu.

Jūs turite gerokai daugiau šansų, jei patys aktyviai ieškote, o ne laukiate, kol su jumis susisieks. Matematikai gali įrodyti, kad sėdėti ir laukti apkasuose nėra naudinga.

Po keleto pasimatymų su mergina, aš, suprantama, užsimaniau sužinoti, ar turime mes su ja ateitį.

Pagalbos kreipiausi į antropologę ir puslapio Match.com konsultantę Heleną Fišer, kuri šiam tikslui pasiūlė pasinaudoti magnetinio rezonanso tomografu (MRT).

Mano brolis dvynys Krisas sutiko gultis po MRT skeneriu rankoje laikydamas savo žmonos Dinos nuotrauką. Visų džiaugsmui paaiškėjo, kad jo smegenų veiklos aktyvumas tipiškas įsimylėjėliui.

Tyrimas parodė neįprastą jo vidurinių smegenų žievės ventralinės dalies aktyvumą – ten yra malonumo ir atlygio centras.

O štai zona, atsakanti už loginį mąstymą, buvo deaktyvuota. Iš neurologijos pusės, Krisas buvo pamišęs iš meilės.

Daktarė Fišer man paaiškino, jog įsimylėjimas negarantuoja sėkmingų santykių su partneriu paprasčiausiai todėl, jog sėkmės samprata šioje sferoje yra ypač subjektyvus dalykas.

Šiais žodžiais galime apibendrinti mano patirtį naudojantis pažinčių tarnybomis internete.

Pažinčių portalas – tai, žinoma, loterija. Strategijos, besiremiančios matematiniais dėsniais, naudojimas padidina sėkmės galimybę.

Galiausiai, matematinė strategija geba tik pasiūlyti jums žmones, kurie gali jums patikti ir su kuriais galite pabandyti užmegzti santykius.

Parengė: Darius Dimbelis | infa.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *