Šachmatų partija0 (0)
Iliustracija: Jason Leung / Unsplash
Vienas jaunas vyras atvyko į vienuolyną. Jis tarė mokytojui:
– Aš ieškau išsilaisvinimo, tačiau neturiu kantrybės ką nors ilgai ištverti. Niekaip negalėčiau iškęsti ištisus metus medituodamas ir laikydamasis griežto režimo. Ar tokiems žmonėms, kaip man, yra kelias į nušvitimą?
– Kelias yra, – atsakė jam mokytojas. – Į ką labiausiai kreipei dėmesį iki šiol savo gyvenime?
Jaunasis vyras susimąstė.
– Iš tiesų yra tik vienas dalykas, kuris man tikrai įdomus. Tai žaisti šachmatais. Daugiausia laiko aš praleidžiu žaisdamas.
– Gerai, – tarė mokytojas ir liepė pakviesti seną patyrusį vienuolį, kuris labai gerai žaidė šachmatais.
Vienuolis atėjo su šachmatų dėžute rankose, ir meistras leido sustatyti figūras.
Tada jis visu griežtumu ištraukė kardą ir tarė:
– Dabar žaiskite vieną šachmatų partiją. Pralaimėjusiam aš nukirsiu galvą.
Vyrai suprato, kad mokytojas nejuokauja, ir pradėjo žaisti. Jaunasis vyras pajuto kaip jį išpylė prakaitas ir prieš jį esanti šachmatų lenta tapo viso pasaulio centru. Jis buvo sutelkęs visą dėmesį į kiekvieną ėjimą.
Iš pradžių atrodė, kad jo reikalai prasti, tačiau vėliau jo priešininkas padarė visiškai neapgalvotą ėjimą, ir jis sistemingai ėmė griauti vienuolio gynybinę rikiuotę.
Vieną po kitos nukirsdamas vienuolio figūras jis slapta pažvelgė į jo veidą. Tai buvo sąžiningo žmogaus veidas, nuskaidrintas meditacijos metų ir siekimo išsilaisvinti. Buvo akivaizdu, kad vienuolis klaidą padarė tyčia. Tada jis pagalvojo apie savo bevertį gyvenimą, ir gailestis akimirkai suspaudė jo širdį. Jis sąmoningai padarė klaidą, po to dar vieną.
Tada mokytojas staiga pasilenkė, nustūmė lentą su visomis figūromis nuo stalo ir tarė jaunuoliui:
– Niekada nebūna nei laimėjusio, nei pralaimėjusio. Dviejų dalykų reikia kelyje į išsilaisvinimą: koncentracijos ir gailestingumo. Šiandien tu išmokai abiejų. Tu buvai visiškai susikaupęs ir pajutai gailestį. Pasilik čia ir mokyk savo dvasią šios laikysenos, taip tu pasieksi išsilaisvinimą.
Vienas iš Šaolino principų moko, kad lankstumas nugali kietumą.
Nesipriešinimas yra viena iš gynybos formų, o kartu ir puolimas, nukreipiantis priešininką patį prieš save.
Parengta pagal Bernhard Moestl (2008). Šaolinas. Laimėk nekovodamas. Mąstymo kelias į ramybę,skaidrumą ir vidinę stiprybę. 171-172 p.
Puikiai išsireikšta!