Vaiko teisių apsaugos permainos: saugumo sąvoka lieka, bet siauresnė

0 (0)

Seimas antradienį svarstydamas vaiko teisių apsaugos pakeitimus paliko saugumo sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą. Seimas antradienį svarstydamas vaiko teisių apsaugos pakeitimus paliko saugumo sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų variantas parengtas sujungus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio registruotus projektus.

Projektai buvo pateikti reaguojant į kilusį rezonansą dėl vaikų paėmimo iš šeimos atvejo Kaune.

Ginčas dėl saugumo sąvokos

Daugiausiai ginčų tarp politikų sukėlė saugumo sąvoka: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame pataisų variante pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei buvo įrašyta kaip pagrindas paimti vaiką iš šeimos.

Dalis parlamentarų siūlė braukti saugumą ir kaip grėsmę vaikui traktuoti tik pavojų gyvybei ir sveikatai, o saugumo sąvoką kritikavo kaip pernelyg plačią ir neapibrėžtą sąvoką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš pradžių nubalsavo, kad „saugumo“ sąvoka liktų projekte, o po to nusprendė ją susiaurinti, įrašant projekte „fizinį ir psichinį saugumą“ pagal Civilinį kodeksą. Šiam variantui kaip kompromisiniam buvo pritarta bendru sutarimu.

Pagal naujausią įstatymo projekto redakciją, vaiko teisių apsaugos specialistai galės vaiką paimti iš šeimos, nustatę būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei.

„Susikerta du požiūriai – kad valstybė turi gana plačią intervenciją į vaikų auklėjimą, ir kitas požiūris, kuriam aš atstovauju, manydamas, kad šeima yra mūsų valstybės pagrindas, kad 98 proc. šeimų susitvarko su savo problemomis, aš labiau linkęs palaikyti mūsų šeimas ir intervencijas iš valstybės daryti kuo mažesnes“, – apie Seime svarstomą pataisų variantą sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Vaikas yra neatskiriama šeimos dalis ir negali būti diskutuojama už jos konteksto, tik kai susidaro force majeur situacija, mes įsikišam“, – teigė R. J. Dagys.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad vaikas yra žmogus, tad ir jo žmogaus teisių niekas negali pažeisti, net jei tai ir jo šeimos nariai.

„Aš manau, kad visi vieningai galime sutarti, kad nekvestionuotinai geriausia vieta vaikui gyventi yra šeima. Lygiai taip pat vaikas yra žmogus, kuris turi prigimtines teise, kurios negali būti pažeidžiamos jokių asmenų, kokiais jie bebūtų susiję ryšiais“, – sakė D. Šakalienė.

Taip pat ji atmetė kai kurių visuomeninių organizacijų kritiką, kad Vaiko apsaugos pagrindų įstatymas visas šeimas traktuoja kaip potencialias vaiko teisių pažeidėjas „lygiai kaip Baudžiamasis kodeksas nepadaro visų Lietuvos žmonių nusikaltėliais“.

Pirmenybė – šeimai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad įstatymo pakeitimai turėtų spręsti „problemas, kilusias taikant įstatymą“.

Seimas šiuo metu keičia nuo liepos įsigaliojusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris visai šaliai suvienodino taisykles reaguojant į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, reformavo pačią sistemą ir t. t.

„Dauguma klausimų išspręsta tinkamai, prioritetą taikant biologinei šeimai, neskubant vaiko paimti iš šeimos ir tik tais atvejais, kai vaikui gresia realus ir tiesioginis pavojus, vienintelis atvejis, kai vaiką galima paimti iš šeimos“, – po svarstymo žurnalistams sakė R. Šalaševičiūtė.

Įstatymo projekte įrašytas biologinės šeimos prioritetas – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turės būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius.

Naujasis įstatymas taip pat leistų su sunkumais susiduriantiems tėvams patiems kreiptis pagalbos, kad tarnybos sudarytų planą, kaip išspręsti kilusius sunkumus.

„Labai seniai to reikėjo, kad pats žmogus, mama, tėvas ar šeima, matydami, kad yra tam tikros problemos šeimoje, galėtų kreiptis, kad būtų paskirtas atvejo vadybininkas, nelaukti, kol vaikas bus paimtas, kol pradės dirbti mobilioji komanda“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Įstatymas taip pat numatytų laikinąją priežiūrą – ji galėtų tęstis iki 30 dienų, o vaikai jos metu būtų perduodami globoti giminaičiams, artimiesiems, o ne įstaigai ar globėjams.

Taip pat siūloma įteisinti vienkartinę išmoką, kai jį iki mėnesio prižiūrėti priima giminaičiai ar kiti su vaiku emociniais ryšiais žmonės. Ji siektų 152 eurus.

Vaikai iki 6 metų negalės likti vieni

Seimas taip pat paliko įstatymo projekte dabartinę nuostatą, jog tėvai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

R. Karbauskis savo pirminiu pataisų variantu iš pradžių siūlė nustatyti, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.

Kritikai teigė, kad tokia nuostata be priežiūros būtų leidusi vienus palikti net kūdikius, jei jie, pvz., lovytėje. R. Karbauskio pataisas gynusi „valstietė“ Agnė Širinskienė argumentavo, kad taip apsaugomi negalią turintys vaikai, vyresni nei įstatyme nurodytas amžius, bet negalintys būti saugiai paliekami be priežiūros.

Galutiniame variante nustatyta, kad vaiko tėvai pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

R. Karbauskio pataisomis taip pat už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė, o vaiko teisių apsaugos darbuotojams, šeimoms pagalbą teikiančių mobiliųjų komandų nariams įvedamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

„Aiški nuostata, kad ne kiekvienas galės dirbti vaiko teisių apsaugos srityje, papildyta, kad ir privačiose, nevyriausybinėse organizacijose galės dirbti tik tie asmenys, kurie yra nepriekaištingos reputacijos“, – apie reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojams sakė R. Šalaševičiūtė.

Bauda už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą siektų nuo 30 iki 140 eurų.

Dar viena svarstoma naujovė lemtų, kad bylos dėl vaikų paėmimo iš šeimos vyktų žodinio proceso tvarka, tėvai turėtų advokatą, neišgalintiems jį apmokėtų valstybė.