Vaikų sužalojimų pagrindinės priežastys, statistika ir prevencija

Vaikų sužalojimai buvo ir išlieka didelė problema. Higienos instituto Informacijos centro duomenimis, 2014 m. dėl išorinių priežasčių mirė 21 ikimokyklinio amžiaus (0-6 metų) vaikas, 11 vidutinio mokyklinio amžiaus (7-11 metų) vaikų ir 43 vyresnio mokyklinio amžiaus (12-17 metų) vaikai ir paaugliai, iš jų 21 dėl netyčinių sužalojimų. 2013 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Iš jų: kūno sužalojimų – 70,1 proc., apsinuodijimų – 14,1 proc., nudegimų ir nuplikinimų – 8,5 proc., patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio – 2,0 proc., kitų traumų – 5,4 proc. Įvertinęs šią problemiką Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) Trakuose visuomenės sveikatos biurų specialistams organizavo seminarą „Vaikų sužalojimai. Produktų vaikams saugos vadovas”.

Vaikų sužalojimų prevencija

Pasak SMLPC laikinai einančios Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pareigas Liudos Ciesiūnienės, dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. traumų priežasčių. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis – dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnė tarp 5-17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai – 12,5 proc. Apsinuodijimai dažniausi tarp 1-4 metų ir 15-17 metų amžiaus vaikų, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos.
Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai patiria sužalojimus:

• Prasta vaikų priežiūra.
• Rizikingas vaikų elgesys.
• Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų.
• Netinkamai naudojamasi įvairia įranga.
• Tėvams, vaikų ugdymo personalui trūksta informacijos apie sužalojimus.
• Prastas fizinis pasirengimas.
• Trūksta žinių apie saugų elgesį.

Paaugliai ir jaunimas nuo 12 iki 17 metų priklauso didžiausios nelaimingų atsitikimų rizikos grupei. Jie ištroškę nuotykių, labiau pasiduodantys draugų įtakai, sunkiau numatantys veiksmų pasekmes, įsiveliantys į pavojingus nuotykius su narkotikais ir alkoholiu.

Sužalojimų prevencijos priemonės:

• Inžinerinės priemonės.
• Aplinkos modifikavimas/keitimas.
• Įstatyminės priemonės.
• Mokymas, švietimas.
• Įvertinimas.

Liuda Ciesiūnienė sakė, kad siekiant visuomenėje užtikrinti vaikų saugą, būtina suvienyti valdžios institucijas, sveikatos, švietimo, transporto, gyvenamosios aplinkos, teisingumo sričių specialistus, mokslo ir technologijų pasiekimus, pramonę ir verslą, žiniasklaidą, bendruomenę, tėvus ir globėjus, pačius vaikus.

Fizinio aktyvumo nauda traumų prevencijai

SMLPC Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ramunė Miliauskė sakė, kad siekiant sumažinti traumų skaičių, ypač kalbant apie judamojo aparato pažeidimus, labai svarbų vaidmenį atlieka tinkamas fizinis aktyvumas. Vos gimusiam vaikui fizinis aktyvumas yra viena iš būtinų gyvenimo sąlygų. Per judesį vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu, jo metu tobulinama motorika bei psichika. Sveikam kūdikiui jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių galime taikyti mankštą. Kokia ji turėtų būti, priklauso nuo kūdikio psichomotorinio išsivystymo lygio. Užsiėmimo metu reikia stebėti ir įvertinti nuovargio pasireiškimą, judesius įvesti laipsniškai, nesukeliant neigiamų emocijų. Pratimus rekomenduojama atlikti likus valandai iki maitinimo arba 1-1,5 val. po jo. Judesius iš pradžių reiktų atlikti 2-4 kartus, pamažu didinti krūvį iki 6-8 kartų, priklausomai nuo judesio sudėtingumo. Atliekant judesius būtina kalbinti kūdikį, nes tai gerina fiziologinį kiekvieno judesio efektą, gerina emocijas, veikiama klausa ir rega. Kokius judesius, kaip teisingai juos atlikti, reikėtų pasitarti su kineziterapeutais.

Ramunė Miliauskė sakė: „Kūdikiams, vaikams ir paaugliams fizinio aktyvumo nauda yra neabejotina. Teigiamai yra veikiamas judamasis aparatas (kaulai, raumenys, sausgyslės, raiščiai bei sąnariai), kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, endokrininė, imuninės sistemos. Tačiau tiek per mažas, tiek ir per didelis fizinis krūvis ar neteisingai atliktas judesys gali būti traumų priežastis. Pavyzdžiui, dideli, sunkūs fiziniai krūviai, neatitinkantys organizmo brandos, iš pradžių kaulų augimą aktyvina, bet greitai kaulai nustoja augti, nes kaulėja augimo zonos – epifizinės kremzlės”.

Išleisdami vaikus į mokyklas, darželius, sporto užsiėmimus, tikimės, kad jie bus saugūs. Tačiau tiek pamokų, tiek pertraukų metu, tiek po jų įvyksta įvairių kūno sužalojimų. Sporto būrelių privalumas tas, kad ten daugeliu atveju dirba kvalifikuoti specialistai, yra naudojamas specialus inventorius bei apsaugos, papildomai tikrinama vaikų sveikata, laikomasi taisyklių. Vis dėl to dėl per didelių apkrovų, dėl per mažai atliktų raumenų tempimo bei stabilizavimo pratimų, taip pat dėl saugaus elgesio taisyklių pažeidimų neišvengiama sužeidimų ir čia.

Sužalojimų prevencijos rekomendacijos

Tėvai turi:

• Kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą.
• Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje
• Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.
• Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
• Nupirkę vaikams sporto inventorių išmokyti, kaip juo saugiai naudotis.

Tėvai ir treneriai turi:

• Per treniruotes grupuoti vaikus pagal jų įgūdžius bei fizines savybes, o ne tik pagal amžių.
• Neskirti per didelio fizinio krūvio (daryti tempimo pratimus apšilimo metu).
• Leisti vaikus į tuos sporto būrelius, kuriuose dirba patyrę, profesionalūs treneriai.
• Nuolat tikrinti vaikų sveikatą.
• Neleisti vaikams sportuoti, jei jie patyrė traumą.
• Vaikams patyrus traumą, kreiptis į gydytoją.

Vaikai turi:

• Nuolat lankyti sporto būrelį.
• Laikytis sporto šakos taisyklių.
• Dėvėti atitinkamas apsaugines priemones.
• Nesportuoti, kai jaučiasi pavargę ar yra susižeidę.

Leidinys „Produktų vaikams saugos vadovas: Potencialiai pavojingi produktai”

SMLPC Neinfekcinių ligų skyriaus administratorė Evelina Voitonis, visuomenės sveikatos specialistams pristatydama SMLPC iš anglų kalbos išverstą ir išleistą leidinį „Produktų vaikams saugos vadovas: Potencialiai pavojingi produktai” (aut. past. šis leidinys buvo parengtas 2015 m. pagal Europos vaikų saugos aljanso (angl. EuroSafe) leidinį „Child Safety Product Guide: potentially dangerous products”), kalbėjo, kad šis vadovas buvo sukurtas siekiant šviesti visuomenę ir didinti vartotojų bei specialistų sąmoningumą renkantis bei naudojant vaikams skirtus gaminius. Praktikoje vaikai labai dažnai susižaloja kontaktuodami su kasdienėje aplinkoje esančiais produktais, netgi su tais, kurie yra specialiai pagaminti būtent jiems. Šio vadovo tikslas yra aiškiai pateikti išsamią informaciją, kuri padėtų tėvams, globėjams ir sužalojimų prevencijos specialistams apsaugoti vaikus nuo traumų, susijusių su potencialiai pavojingais produktais. Leidinyje aprašyti 26 gaminiai, tokie kaip: kūdikių vaikštynės, dviračiai, dviaukštės lovos, vystymo staliukai, vaikų automobilinės kėdutės, žindukai, barškučiai, žaislai, batutai ir pan. Aprašant kiekvieną produktą aiškinama, kodėl jis yra laikomas problema, kodėl jis gali būti pavojingas vaikams, į ką atkreipti dėmesį prieš perkant ar naudojant produktą ir kaip saugiai juo naudotis.

Leidinį „Produktų vaikams saugos vadovas” galima nemokamai atsisiųsti iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Metodinė medžiaga-Neinfekcinių ligų profilaktika” skilties.

Pradinis vaiko gaivinimas

SMLPC Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė visuomenės sveikatos specialistams sakė: „Dažniausios vaikų mirties priežastys yra kvėpavimo nepakankamumas, staigios mirties sindromas, sepsis, neurologinės ligos ir traumos. Vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo sutrikimo nei dėl širdies veiklos sutrikimo. Vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė”.

Vida Dubinskienė visuomenės sveikatos specialistams pademonstravo, kaip teisingai atverti kvėpavimo takus, atlikti dirbtinį kvėpavimą vaikui nustojus kvėpuoti; kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą sustojus/sutrikus širdies veiklai ir kvėpavimui; kaip nustatyti užspringimą ir pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Taip pat Vida Dubinskienė visuomenės sveikatos specialistams pademonstravo, kaip galima naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.

SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas visuomenės sveikatos specialistams rekomendavo leidinį „Produktų vaikams saugos vadovas: Potencialiai pavojingi produktai” pristatyti Lietuvos savivaldybių vaikų ugdymo įstaigų bendruomenėms.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija | smlpc.lt