Vilniaus knygų mugė 2017: dėmesys diskusijoms, renginiams ir Lietuvos pėdsakams pasaulyje

Tradiciškai virš 60 tūkst. lankytojų sulaukianti, vasario 23-26 d. vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet didžiausią dėmesį skirs po pasaulį pabirusiems lietuviškiems ženklams – žmonėms, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinančiais Lietuvą. Svarbiausias šių metų akcentas – dvigubai išaugęs diskusijų aktualiausiomis kultūros, politikos bei visuomenės temomis skaičius bei besiplečianti mugės svečių geografija. Šiemet laukiama svečių net iš 15 šalių.

Česlovo Milošo eilėraščio „Filologija“ žodžiais prasidėjusi 18-osios Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija sudėliojo visus taškus ant i: organizatoriai pristatė svarbiausius skaičius, renginius, svečius bei dar kartą aptarė šių metų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“.

„Šiemet klausiame, kas yra lietuviškas ženklas, kaip mes matome pasaulį ir kaip pasaulis mato mus. Diskusijos, kultūrinė programa labiausiai tam ir skirta. Mūsų šalis jauna, jos tapatybės supratimai skiriasi, nors ir sutariame, kad esam užgimę tautos ir kalbos pagrindu. Bet ar atsisakysime žmonių, kurie laikė save lietuviais, nors lietuviškai nekalbėjo? XX a. pradžioje Oskaras Milašius, diplomatinio korpuso galva Prancūzijoje gina Lietuvą ir jos interesus net nemokėdamas lietuviškai. Kai Bobas Dylanas gauna Nobelio premiją, mes klausiam savęs, jis lietuvis ar ne. Kai miršta Leonardas Cohenas, sakom, kad mirė dar vienas lietuvis. Tie lietuviški ženklai kiekvienam vis kitokie. Bet visiems svarbūs“, – pristatydamas mugės temą sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas, mugės organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis

Organizatorių teigimu, didžiulis šios mugės išskirtinumas į Lietuvą bent trumpam sugrįžtantys po pasaulį išsibarstę kūrėjai ir kultūros bei mokslo šviesuliai. Šiemet mugėje laukiama net 19 lietuviškų ženklų.

„Mugė – tai ne vien filologinis renginys. Tai visuomeninis renginys. Svarbiausios diskusijos kur kas platesnes, apimančios ne tik filologinį laiką. Svečiai kalbės apie tai, kokią Lietuvą rodome pasauliui. Ši tema itin aktuliai nuskamba dabartinio skandalo kontekste. Ženklų įvardijimas, susumavimas – tai jau Lietuvos šimtmečio šventimas. Juk gyventi ir kurti reikės ir po to, šventei praėjus“, – teigė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto Alba“ atstovė ir mugės organizacinio komiteto narė.

Nors, pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Aidos Dobkevičiūtės, Lietuvos leidybos sektorius vis dar nepasiekia 2008 m. lygio kai per metus buvo išleidžiama 4500 naujų pavadinimų knygų, tačiau leidėjai mugei ruošiasi itin aktyviai. Nemažai naujienų, kurios mugę pasieks tiesiai iš spaustuvių siūlys ne tik didžiosios leidyklos, bet ir pirmą kartą mugėje dalyvaujantys savilaidos autoriai, taip pat muziejai, galerijos. „Muzikos salės“ organizatorių teigimu, nemažai vinilinių plokštelių bei kompaktinių diskų į mugę keliaus taip pat tiesiai iš leidybos kompanijų.

„Muzikos salė“ sugriovė mitą, kad lietuviška muzika mums nerūpi. Priešingai – sulaukiame disžiulio muzikantų susidomėjimo bei gausaus lankytojų būrio, kurie ne tik klausosi muzikos, bet ir nori bendrauti su atlikėjais. Šiemet tam ir skiriame didžiausią dėmesį – pokalbių bei susitikimų, moderuojamų savo srities profesionalų Ramūno Zilnio ir Domanto Razausko, mugėje tikrai netrūks. Jaučiame ir didelį susidomėjimą naujais bei perleidžiamais albumais “, – sakė Agnė Masalskytė mugės Muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė

Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė sako, kad Vilniaus knygų mugė jau tampa tikru lietuvišku ženklu pasaulyje, kuris ne tik žinomas tarp specialistų, bet ir atsiduria populiariosios pasaulio literatūros puslapiuose.

„2008 m. Vilniaus knygų mugėje viešėjęs vienas žinomiausių šiuolaikinių autorių Jonas Irwingas, naujausioje savo knygoje, tiesiogiai pasakoja apie šią mugę, mini ją kaip savo romano veiksmo vietą. Tai gyvas patvirtinimas, kad ne tik sukviečiame ženklus, sutelkiame skaitančią ir kuriančią bendruomenę, bet ir patys išeiname į pasaulį“, – M. Gembickienė.

Organizatorių teigimu, šiemet lankytojai vėl kviečiami ruoštis iš anksto: išstudijuoti programą, pasirinkti renginius, iš anksto įsigyti bilietus. Taip pat visi norintys mugę patogiai pasiekti iš Vilniaus centro galės pasinaudoti nemokamais autobusais. Kaip įprasta, į mugę lankytojus iš stotelės „Arkikatedra“ kas pusvalandį nemokamai veš trys autobusai.

Išsamią renginių programą naujienas bei naudingą praktinę informaciją rasite čia: vilniausknygumuge.lt

FAKTAI IR SKAIČIAI

Vilniaus knygų mugė rengiama 18-tą kartą.

Gausiausia svečių delegacija iš Ukrainos (10 leidyklų) ir Jungtinės Karalystės (leidėjų delegacija ir Londono knygų mugės atstovai). Taip pat tarp užsienio svečių – leidėjai iš Rumunijos, Katalonijos, Slovėnijos, Latvijos.

Šiemet:

• 303 dalyviai: 270 iš Lietuvos ir 33 iš 8 užsienio šalių (Ukrainos, Vokietijos, Japonijos, Baltarusijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Indijos);
• 40 naujų dalyvių; pirmą kartą mugėje dalyvauja penki savilaidos autoriai, Lietuvos reformatų leidėjų kolektyvinis stendas (Reformatai šiemet mini Lietuvos reformacijos 500 metų jubiliejų). Kolektyvinis Lietuvos katalikų bažnyčios leidėjų ir žiniasklaidos priemonių stendas. Po kelių metų į mugę grįžta Japonijos ambasada;
• 400 kultūrinių renginių;
• 29 užsienio svečiai iš 15 šalių (Rusija, Lenkija, Ispanija, Prancūzija, Ukraina, Suomija, Izraelis, Italija, JAV, Islandija, Čekija, Estija, Baltarusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė);
• 40 Muzikos salės dalyvių;
• 12 meno parodų;
• 12 000 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis;

3 ekspozicinės salės: grožinės literatūros (5 salė), akademinės literatūros salė bei bukinistų ir savilaidos autorių erdvė (3 salė), Vaikų literatūros ir Muzikos salė (4 salė).

14 renginių erdvių: Rašytojų kampas, konferencijų salės 5.1/5.2/5.3/5.5/3.1/3.2, Forumas-LRT studija, Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, Vaikų scena, Muzikos salės scena, Bibliotekų erdvė, Literatų svetainė, Kūrybinės „ė“ dirbtuvės.