Vyresnio amžiaus tėvų dukros dažniau išteka už pagyvenusių vyrų

0 (0)

Kuo mus patraukia kitas žmogus? Kokios savybės mus žavi Psichologai nusprendė ištirti, ar mes ieškome būsimame partneryje savo tėvų bruožų? Nesąmoningai ir visai automatiškai. Tokios hipotezės pasitvirtino.

Egzistuoja daugybė zoologo Konrado Lorenzo nuotraukų, kaip jis, jau pagyvenęs ir žilas, bėga per pievas, plaukioja ežere, sklando virš tako – lydimas būrio gagenančių pilkųjų žąsų. Jis buvo pirmasis, kurį tie paukščiai išvydo ką tik gimę, todėl prisirišo prie jo visam savo gyvenimui.

Su žmonėmis vyksta panašus procesas, kaip vėliau nustatė mokslininkai. Jie nėra tokie visai nelankstūs kaip žąsys, tačiau ir žmonės prisiriša prie asmenų, su kuriais vaikystėje praleido labai daug laiko. Psichologai tai vadina glaudžiu ryšiu. Tai paaiškina, kodėl vaikai savo tėvus ar juos globojusius asmenis myli visada besąlygiškai.

Kad žąsys lakstė paskui Lorenzą daug kas žino iki šiol. O kas atsitiko, kai žąsys užaugo ir pradėjo dairytis sau antros pusės poravimuisi, mažai kas žinoma. Kitos žąsys jų nedomino, vietoj to jos domėjosi pagyvenusiais vyrais, ypač su žilomis barzdomis. Tad ankstyvasis glaudus ryšys gyvavo toliau, nors neįmanoma buvo nuspėti, kas galėtų joms patikti kaip potencialūs partneriai.

Chrisas Fraley iš Ilinojaus universiteto tyrinėja suaugusiųjų žmonių prieraišumo fenomeną. „Kai du žmonės įsimyli vienas kitą, – aiškina jis, – tada tarp jų išsivysto panašus tvirtas ryšys kaip tarp vaikų ir tėvų. Argi žmonės ne panašiai elgiasi kaip pilkosios žąsys, kai vėliau ieško partnerio pagal kažkokius požymius, kuriuos žino iš savo pirmojo glaudaus ryšio su tėvais?

Kuo vyresni tėvai, tuo patrauklesni atrodo vyresnio amžiaus partneriai

Leidinyje „Journal of Personality Research“ mokslininkas CH.Fraley su savo kolege Marie Heffernan paskelbė apie pirmuosius surinktus patvirtinimus, kad tai yra tiesa.

Atlikdami tyrimus, mokslininkai paprašė daugiau kaip 2200 savanorių, kurių amžius buvo nuo 20 iki 30 metų, įvertinti 25 asmenų portretus pagal patrauklumą. Visi tiriamieji, priklausomai nuo jų lyties ir seksualinės orientacijos, gavo apibūdinti tik tų asmenų portretus, kurie galėtų tikti jiems į potencialius partnerius.

Papildomai tyrimo dalyviai turėjo nurodyti, kokio amžiaus buvo jų tėvai, kai jie gimė. Atsakymai apie tėvų amžių vaiko gimimo dieną buvo labai įvairūs, jie siekė nuo 13 iki 48 metų.

Ch.Fraaley ir M.Heffernan nustatė, kad jaunesnių moterų ir vyrų portretai apskirtai buvo vertinami kaip patrauklesni. Vis dėlto ši taisyklė galiojo ne be išlygų. Tie tyrimo dalyviai, kurie buvo auginami vyresnių tėvų ir motinų, suaugę teikė pirmenybę vyresnio amžiaus vyrams ir moterims kaip potencialiems partneriams. O jaunų tėvų auginti vaikai suaugę apskritai nelaikė vyresnio amžiaus potencialių partnerių patraukliais.

Ne tik šie tyrimai patvirtino Ch. Fraley įtarimą, kad ankstyvųjų globėjų bruožai vėliau nulemia potencialių partnerių pasirinkimą. Šį faktą patvirtino ir kiti du moksliniai tymai su panašiais rezultatais.

Pastarieji parodė, kad vyresnių tėvų augintos dukros kur kas dažniau išteka už vyresnių vyrų nei jaunesnių tėvų dukros. Taip pat mokslininkai tyrimais įrodė, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau pasirenka rūkantį gyvenimo partnerį.

Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt